Origins and development of subcultural field of "New Balts"

Abstract

Dissertation is based on the fieldwork carried out in 2011-2016. The problem of the research - why and under what conditions the subcultural groups of the ethnic trend in Lithuania are formed and operate. The aim of the research is to determine how the subcultural field of "New Balts" is formed and how its members create their identity. The subcultural field of "New Balts" unites the groups that are interested in the history and ethnic culture and its preservation. This subcultural field was historically formed by adopting the ideas of Western youth culture (metal music and historical re-enactment), which were interpreted through the prism of Baltic mythology and Lithuanian history by its members. The groups of the subcultural field of "New Balts", according to the nature of the activity, can be divided into three types: historical re-enactors, religious and musical. Since 1990, the trend towards the expansion of this subcultural field has been noticeable, with an increase in the number of groups and visitors to the festivals. The processes of formation of the identity of the subcultural group representing the subcultural field of the "New Balts" relate to the existing states of the group members (creativity and activities) and the influence of their perceived social environments (like-minded friends, wider subcultural environment, family and society). Members of these groups expand their activities (in the subcultural field and beyond it) when the influences of these environments are positive, supportive or even critical. Even though conflicts inside the groups (that might relate to too large number of members) determine the split-up, these groups show tendency to divide into smaller groups and start new activity. Small ethno-cultural groups in the contemporary society feel the incentives and have the opportunity not only to develop their own cultural identity but also to influence their social environment. The value of these groups is increasing as their activities become significant for the preservation of history and cultural heritage.

Disertacija remiasi lauko tyrimu vykdytu 2011-2016 metais. Tyrimo problema – kodėl ir kokioms sąlygoms esant formuojasi ir veikia etninės krypties subkultūrinės grupės Lietuvoje. Darbo tikslas – nustatyti, kaip formuojasi „naujųjų baltų“ subkultūrinis laukas ir kaip jo nariai kuria savo tapatybę. „Naujųjų baltų“ subkultūrinis laukas vienija istorija ir etnokultūra besidominčias ir jas puoselėjančias subkultūrines grupes. Šis subkultūrinis laukas istoriškai susiformavo perimant Vakarų jaunimo kultūros (metalo muzikos ir istorinės rekonstrukcijos) idėjas, kurias jo nariai interpretavo remdamiesi baltų mitologijos ir Lietuvos istorijos šaltiniais. „Naujųjų baltų“ subkultūrinio lauko grupes pagal veiklos pobūdį galima suskirstyti į tris tipus: istorinės rekonstrukcijos, religines ir muzikines. Nuo 1990-ųjų metų pastebima šio subkultūrinio lauko plėtros tendencija, kai didėja jam priskiriamų grupių ir festivalių lankytojų skaičius. „Naujųjų baltų“ subkultūrinį lauką atstovaujančių subkultūrinių grupių tapatybės formavimosi procesai susiję su jų narių būsenomis (kūryba ir veikla) ir su jų matomų socialinių aplinkų (bendraminčių draugų, platesnės subkultūrinės aplinkos, šeimos bei visuomenės) įtakomis. Esant teigiamiems, palaikantiems ir net kritiškiems minėtų aplinkų požiūriams, grupių nariai plečia savo veiklą ne vien subkultūriniame rate bet ir už jo ribų. Nors nesutarimai grupių viduje (jie gali būti susiję ir su per dideliu narių skaičiumi), nulemia grupių skilimą, joms būdinga išsiskirstyti į mažesnes grupeles ir pradėti naują veiklą. Mažos etnokultūrinės grupės šiuolaikinėje visuomenėje jaučia paskatas ir turi galimybę ne tik pačios kurti savo kultūrinę tapatybę, bet ir daryti poveikį aplinkai. Domėjimasis istorija ir kultūros paveldu (papročiais, folkloru ir materialine kultūra) didina jų reikšmę dabarties kultūros raidai.