Pabaisko mūšis 1435 m. lūžio metai Lietuvos valstybingumo raidoje

Abstract

Disertacijoje nagrinėjamas 1435 m. rugsėjo 1 d. įvykęs Pabaisko (Ukmergės, Šventosios) mūšis, kuriame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Kęstutaičio kariuomenė drauge su lenkų pagalbiniais pulkais įveikė jo konkurento Švitrigailos ir jam talkinusio Vokiečių ordino Livonijos krašto magistro kariuomenę. Į mūšį žiūrima keliais aspektais – nagrinėjami ir jo karybiniai aspektai, kaipo kariuomenių dydžiai (autoriaus manymu, buvę 15 tūkst. Žygimanto ir 20 tūkst. Švitrigailos karių), jų išsidėstymas ir veiksmai mūšio lauke, o taip pat – ir mūšio politiniai tikslai bei vieta Lietuvos valstybingumo raidoje. Prielaidas kilti 1432–1438 m. vidaus karui Lietuvoje, kurio baigtį nulėmė Pabaisko mūšis, sudarė dar 1429 m. iškelta Vytauto karūnavimo idėja ir su ja susiję Jogailos dinastiniai planai, nesutapę su Lenkijos diduomenės siekiais. Prasidėjęs kaip dinastinis konfliktas, 1434 m. karas įgavo ir socialinį bei etninį aspektus, kuomet, siekdamas sutelkti LDK visuomenę apie save, Žygimantas Kęstutaitis Trakų privilegijoje sulygino lietuvių ir rusėnų bajorijos socialines teises ir suteikė naujų teisių Lietuvos bajorijai. Šis posūkis suteikė dinastiniam konfliktui vertybinį aspektą, o pergalė Pabaisko mūšyje reiškė ir šios Žygimanto politikos pergalę, kuri, savo ruožtu, lėmė tolesnę Lietuvos valstybės raidą ir lietuvių bei rusėnų visuomenių sintezę joje. Pabaisko mūšis išsiskiria iš kitų viduramžių Lietuvos mūšių tuo, kad tai buvo visų pirma kova ne su išorės priešais, o kova dėl tolesnės Lietuvos vidaus raidos krypties.

The dissertation reviews the Battle of Pabaiskas (Ukmergė, Šventoji) of September 1, 1435, in which the army of Grand Duke Žygimantas Kęstutis’ son of Lithuania supported by his Polish allies defeated the forces of his rival Švitrigaila and his ally Livonian Land-master of the Teutonic Order. The battle is analyzed from several perspectives including its military aspects, such as the sizes of the armies (according to the author, Žygimantas had some 15 thousand and Švitrigaila some 20 thousand men) and their dislocation and actions on the battlefield, as well as political goals of the battle and its impact on the development of the Lithuanian statehood. Preconditions for the Lithuanian domestic war of 1432–1438 the outcome of which was determined by the Battle of Pabaiskas were created in 1429 by the idea of Vytautas’ coronation and Jogaila’s relevant dynastical plans, which went against the desires of the Polish nobility. Although the war began as a dynastical conflict, it acquired social and ethnic aspect in 1434 when Žygimantas, seeking to rally the nobles to his side, equalized social rights of the Lithuanian and the Ruthenian nobility and granted new rights to the nobles in general by the Privilege of Trakai. Such turn added value to the dynastical conflict, whereas Žygimantas’ victory at the Battle of Pabaiskas determined prevalence of his policy and this policy determined the further development of the Lithuanian statehood and s of the Lithuanian and the Ruthenian societies in turn. The Battle of Pabaiskas stand out among other Lithuanian medieval battles, as it was the fight for the direction of the further development of the country rather that a clash with foreign invaders.