Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36726
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Petrošiutė, Monika
Title: Ar Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 158 straipsnio 3 dalies nuostata, draudžianti taikyti lygtinį paleidimą asmenims, nuteistiems iki gyvos galvos, neprieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje numatytoms bausmės paskirtims?
Other Title: Does the provision of the Article 158 Part 3 of the penal code of the Republic of Lithuania, which prohibits the use of conditional release for the life imprisoned persons not violate the purposes of the punishment set in the Article 41 Part 2 of the criminal code of the Republic of Lithuania?
Extent: 37 p.
Date: 7-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Baudžiamasis procesas;Lygtinis paleidimas;Bausmė;Bausmės paskirtys;Baudžiamojo proceso kodeksas;Criminal proceedings;Parallel launch;Punishment;Punishment targets;Criminal procedure code
Abstract: Šiame baigiamajame magistro darbe nagrinėjamas draudimo taikyti lygtini paleidimą asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo bausme iki gyvos galvos, atitikimas bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, taikomos, siekiant tinkamai įgyvendinti teisingumą paskirtims. Nagrinėjami teisiniai šaltiniai, teisės aktai ir teismų praktika: nagrinėjami tiek Lietuvos nacionalinių teismų, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje yra išskirtos bausmės paskirtys, tačiau, esant reguliavimui, kuomet lygtinai nepaleidžiami asmenys, įkalinti iki gyvos galvos, kyla klausimas, ar visos bausmės paskirtys yra įgyvendinamos. 2017-jų gegužės 23 dieną Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą byloje prieš Lietuvą, kuriame pasisakė, kad tokiais atvejais, kai asmeniui nesuteikiama galimybė tikėtis bausmės sušvelninimo, yra pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis, draudžiantis kankinti asmenį, žiauriai su juo elgtis ar tokiu būdu bausti. Teismas konstatavo, kad asmuo, įkalintas iki gyvos galvos be galimybės būti išleistam į laisvę lygtinai, praranda laiko nuovoką, todėl bausmė yra žiauri. Jam atimama viltis tikėtis, kad savo kaltę jis galės išpirkti ir elgiantis tinkamai bausmė sušvelnės, taigi toks reguliavimas yra neteisingas: prieštarauja žmogaus teisėms. Taikant tokią jurisdikciją, bausmės paskirtys yra įgyvendinamos tik iš dalies: asmuo nubaudžiamas, suvaržoma jo laisvė, jis yra įbauginamas. Tačiau teisingumas nėra įgyvendinamas galutinai, nėra aišku, ar bausmė efektyvi, veiksminga, ar asmuo pasitaisė tiek, kad ateityje nusikaltimo nebekartotų. Įkalinimas pats savaime yra žiaurus, todėl valstybės pareiga kaip įmanoma labiau kalinčiojo kančias sumažinti. Kol valstybė nesuteikia galimybės kaltę išpirkti, nesuteikia motyvacijos keistis, reabilituotis, bausmės paskirtys nelieka pilnai įgyvendintos.
The purpose of this Master thesis is to investigate, wheather the provision of the article 158 part 3 of the Penal Code of the Republic of the Lithuania, which prohibits the use of condinional release for the life imprisoned persons violates the purposes of the punishment set in the article 41 part 2 of the Criminal Code of the Republic of Lithuania. The European Court of Human Rights has unanimously stated, that the regulation, which prohibits conditional release for the life imprisoned persons is contrary to human rights. The ECHR indicated, that prisoners must know what they have do to be considered for release. The conditions must be clear and genuine. Sentenced persons must have a real hope to redeem their guilt and right to a more lenient sentence. Being sentenced to life without any real possibility of conditional release is inhumane, as such penalty without any future prospects to the imprisoned person eliminates their time consciousness, or simply the motivation to change. Therefore, the purposes of the penalty are reached only partially: the wrongdoer is punished, his freedom is restricted, he is intimidated. However, as long as the state does not give the opportunity for the life imprisoned person to redeem his guilt and does not provide him with motivation to change, the punishment purposes are not fully implemented. In conclusion, the life imprisoned persons must have right to conditional release as well, otherwise the punishment is inhumane and the purposes of the penalty are not fulfilled.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36726
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
monika_petrosiutė_md.pdf907.21 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

86
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

10
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.