| Abstract: | Pagrindinis tikslas šiame darbe, išsiaiškinti kokios yra Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje galiojančio abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo ribos. Taip pat išspręsti mokslinę problemą ir atsakyti į klausimą: ar abipusio pripažinimo principas Europos Sąjungos baudžiamojoje teisėje yra absoliutus? Siekiant atsakyti į šį klausimą ir išnagrinėti iškeltą mokslinę problemą reikalinga įvykdyti šiuos suformuotus uždavinius: 1) išanalizuoti abipusio pripažinimo sąvokos reikšmę; 2) ištirti pagrindines įgyvendinimo problemas baudžiamosios justicijos kontekste; 3) aptarti abipusio pripažinimo absoliutumo klausimą ES teisinėje sistemoje ir teismų praktikoje; 4) ištirti ES Teisingumo teismo vaidmenį plėtojant abipusio pripažinimo principą; 5) pateikti išvadas dėl principo absoliutumo problematikos.
Siekiant atsakyti į iškeltą hipotezę yra analizuojamos užsienio ir Lietuvos teisės mokslininkų įžvalgos, moksliniai straipsniai, periodiniai leidiniai. Tiriami pasirinktai tematikai aktualūs teisės aktai. Išsamiai nagrinėjama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos nacionalinių teismų praktika.
Baigiamąjį darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje atskleidžiami teoriniai aspektai, aiškinamasi abipusio pripažinimo principo sąvokos reikšmė, aptariami principo įgyvendinimo trukdžiai, analizuojamas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo vaidmuo abipusio pripažinimo principo įgyvendinimo perspektyvoje. Antroje destojamojoje dalyje pasitelkiami aktualūs teisės aktai, supažindinama su įstatymo leidėjo nurodomomis išimtimis. Trečioje dalyje Siekiant išsiaiškinti nurodytų išimčių praktinį pritaikymą yra analizuojama teismų praktika, iš kurių pagrindinė - Teisingumo Teismo praktika. Nagrinėjamos bylos, kuriose keliamas klausimas dėl įvairių aplinkybių susiklosčiusių siekiant įgyvendinti Europos arešto orderį, kuris visapusiškai paremtas abipusio pripažinimo principu. Po teismų praktikos analizės suformuojamos išvados.
Atlikus išsamią analizę buvo išskirti keli, dažniausiai pasitaikantys, išimtiniai atvejai. Išskirta ši Teisingumo Teismo praktika: Teismo sprendimas dėl nepilnamečio asmens baudžiamumo pritaikant abipusio pripažinimo principą, sprendimas dėl teisminės institucijos sąvokos išaiškinimo, kuris turėjo įtakos priimant sprendimą dėl abipusio pripažinimo įgyvendinimo, taip pat sprendimas dėl dvigubo baudžiamumo sąlygos tenkinimo šalims narėms įgyvendinant Europos arešto orderį, kurio pagrindinis principas yra abipusis pripažinimas. Po atliktos analizės, įgyvendinant sugeneruotus tikslus ir atsakant į iškeltą mokslinį teisinį klausimą, pateikiamos išvados ir asmeninės darbo autorės rekomendacijos.
The main objective of this work is to find out what are the limits of the implementation of the principle of mutual recognition of the European Union's criminal law. Also, to solve a scientific problem and to answer the question: whether the principle of mutual recognition is absolute in the Criminal law of the European Union? In order to answer this question and to investigate the scientific problem , it is necessary to fulfill the following tasks: 1) to analyze the significance of the concept of mutual recognition; 2) to study the main problems of implementation in the context of criminal justice; 3) discuss the question of the issue of mutual recognition in the EU legal system; 4) to examine the role of the EU Court of Justice in developing the principle of mutual recognition; 5) to make conclusions about the problem of the principle of absolutism.
In order to answer the hypothesis raised, the insights of foreign and Lithuanian law researchers, scientific articles, periodicals are analyzed. The legal acts relevant to selected topics are explored. The case law of the Court of Justice of the European Union and the national courts of Lithuania is being examined in detail.
The final work consists of three main parts. The first part reveals theoretical aspects, clarifies the meaning of the concept of mutual recognition principle, discusses the impediments to the implementation of the principle, analyzes the role of the Court of Justice of the European Union in the perspective of implementation of the principle of mutual recognition. In the second part, the relevant legislation is used, introducing the exceptions specified by the legislator. In the third part, in order to clarify the practical application of the exceptions mentioned above, the case law, which is the main case-law of the Court, is analyzed. The cases in question raise the issue of the various circumstances surrounding the implementation of the European arrest warrant, which is fully based on the principle of mutual recognition. According to the case law analysis, conclusions are drawn.
A detailed analysis has identified several, most commonly occurring, exceptional cases. The Court's case-law is distinguished: Judgment on the criminal law of a juvenile by applying the principle of mutual recognition, the clarification of the concept of a judicial authority that has influenced the implementation of the decision on mutual recognition and the dual conditionality of penalties for Member States in implementing the European arrest warrant, the guiding principle of which is mutual reciprocity recognition. After the analysis carried out, in pursuit of the goals created and in response to the raised scientific legal question, the conclusions and the recommendations of the author of the personal work are presented. |
