| Abstract: | Įmonės valdymo, atstovavimo ir kontrolės srityse dalyvauja įvairūs subjektai, kurių funkcijos ir atsakomybės ribos pasaulyje įvardijamos skirtingai. Pastebima, kad tokiems asmenims dažnai tenka prisiimti dideles versle egzistuojančias rizikas, o netinkami, tačiau sąžiningai, gera valia ir veikiant įmonės interesais priimti sprendimai gali sukelti civilinę atsakomybę juos priėmusiam asmeniui.
Siekiant apsaugoti vadovų interesus pradėta taikyti verslo sprendimo taisyklė, kurios pagrindinis tikslas – apsaugoti numanomai teisingą sprendimą priėmusio įmonės valdymo organą nuo civilinės atsakomybės už įmonei patirtus nuostolius. Ši taisyklė kitose šalyse taikoma jau seniai, o jos taikymas remiantis užsienio praktika šiandien yra vertinamas ne tik kaip taisyklė, tačiau ir kaip teisinė prezumpcija arba atsakomybės standartas, kuriuo remiantis teismas vertina ar asmuo veikė tinkamai.
Keičiantis taisyklės vertinimo koncepcijoms, keitėsi ir asmenų, kuriems ji gali būti taikoma ratas. Įstatymas ir teismai pripažįsta, kad taisyklė taikoma įmonės valdymo organų nariams, tačiau plečiant įmonės darbuotojų funkcijų apimtis, teismai svarstė dėl šios taisyklės taikymo ir kitiems asmenims, kurie yra įmonės darbuotojai, o ne vadovai, todėl šio baigiamojo darbo tikslas – išanalizuoti ar verslo sprendimo taisyklės subjektu gali būti ne tik įmonės valdymo organų nariai.
Siekiant tinkamai atskleisti temą ir atsakyti į keliamą klausimą, pirmoje darbo dalyje buvo apžvelgta verslo sprendimo taisyklės istorija, samprata, elementai, taikymo būdai ir metodai, kurie buvo analizuojami remiantis Lietuvos ir užsienio šalių norminiais teisiniais aktais, moksline literatūra ir teismų praktika.
Antroji darbo dalis buvo skirta subjektų palyginimui. Šioje dalyje buvo lyginami skirtingi asmenys, jų veikla ir atliekamos funkcijos bei kompetencija. Atliekant šių asmenų analizę, buvo remiamasi pirmo skyriaus išvadomis, Lietuvos ir užsienio įstatymais bei teismų praktika.
Tinkamai išanalizavus temą ir keliamus uždavinius, pasiektas magistro baigiamojo darbo pradžioje iškeltas tikslas bei atliktos išvados, kad verslo sprendimų taisyklė gali būti taikoma ne tik įmonės valdymo organų nariams.
In the areas of corporate governance, representation and control, there are various subjects involved, which boundaries of functions and responsibilities are described differently all over the world. It is noted that such persons often have to bear large business risks, but inappropriate decisions, yet taken in a good faith, goodwill and in the interests of the company can cause civil liability to the person who accepts them.
In order to protect the interests of managers, there was introduced a business judgment rule, which main purpose is to protect the company's management body from the supposedly correct decision from civil liability for losses incurred by the company. In other countries this rule has been applicable for a long time, and its application on the basis of foreign practice today is seen not only as a rule, but also as a legal presumption or standard of responsibility, on which basis the court decides whether the person was acting properly.
Changing the rules assessment of the concepts, has also changed and circle of the persons to whom it may be applied. The law and the courts agree that the rule applies to members of the company's governing bodies, but by extending the scope of the functions of the company's employees, courts have considered the application of this rule to other persons who are employees of the company and not managers. Therefore the purpose of this final thesis is to analyze whether the subject of a business judgment rule can be not only members of the company's management bodies.
In order to properly disclose the topic and answer the question, in the first part of the thesis there was reviewed the history, concept, elements, applications and methods of business judgment rule, which were analyzed on the basis of Lithuanian and foreign normative acts, scientific literature and jurisprudence.
The second part was devoted to the comparison of subjects. In this section there were compared different individuals, their activities and their functions and competences. The analysis of these persons was based on the conclusions of the first chapter, Lithuanian and foreign laws and case law.
Properly analyzed the topic and the tasks set, there was reached the goal that was set at the beginning of the master's thesis and conclusions made, that the business judgment rule can apply not only to the members of the company's management bodies. |
