Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36667
Type of publication: master thesis
Field of Science: Teisė / Law (S001)
Author(s): Rakauskas, Paulius
Supervisor: Astromskis, Paulius
Title: Whether payment by cryptocurrencies is legal?
Other Title: Ar mokėjimas kriptovaliuta yra teisėtas?
Extent: 42 p.
Date: 7-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Payment;Cryptocurrency;Principle of economic activity and initiative;Mokėjimas;Kriptovaliuta;Ūkinės veiklos laisvės principas
Abstract: The aim of this master’s thesis is to examine whether payment by using CC is legal. The essence of the legal problem under the consideration is the norm of the Civil code which distinguishes centralized money issuance as the key feature of money. Authorities in the European Union recognize CC as digital money. However, the CC is not considered as money under the norm of the Civil code. Therefore, the research investigates whether the norm of the Civil code breach the Constitutional of the Republic of Lithuania. To achieve the purpose of this master’s thesis, the research is constructed in 4 main parts by which the following tasks must have been completed. Firstly, the evolution of the payment market, the legal definition of money and the requirements for payment transactions has been reviewed. Secondly, the technical parameters, the prevalence and the legal position of the European Union authorities of the CC have been revealed. Thirdly, the research on analyzing of the Civil code compliance to the Constitution has been performed. Ultimately, the results of the research should be compared in the terms of CC and the legality of the monetary payments by using CC has been made. The final conclusion show that by the evaluation of the nature of money from the legal doctrine, the technical parameters of the CC, as well as the position of the European authorities, the norm of the payments by using a CC unreasonably violates the constitutional freedom of economic activity and initiative provided by the Constitution of the Republic of Lithuania. In respect to this, the norm of the Civil code is considered to be outdated and should be changed. Therefore, payments made by using CC ought to be recognized as legal monetary payments.
Pirmoji ir geriausiai žinoma kriptovaliuta „Bitcoin“ buvo sukurta dar 2008. Nepaisant to, iki šiol nėra teisinio reguliavimo ar teismuose suformuotų (su keleta taisyklių išimčių) dėl mokėjimų kriptovaliuta teisėtumo ir jų teisinio statuso. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.100 straipsnis išskyria centralizuoto pinigų išleidimo požymį kaip esminį pinigų požymį. Europos Sąjungos autoritetai pripažįsta kriptovaliutą kaip skaitmeninius pinigus. Nepaisant to, pagal galiojančius teisės aktus, kriptovaliuta nelaikytina pinigais. Todėl šio tyrimo hipotezė yra patvirtinti arba paneigti, kad centralizuotas pinigų išleidimo požymis tiesiogiai pažeidžia konstitucinį ūkinės veiklos laisvės principą ir atitinkamai piniginis mokėjimas naudojant kriptovaliutą laikomas kaip neteisėtu. Taigi, šio tyrimo tikslas - ištirti, ar mokėjimas naudojant kriptovaliutą yra teisėtas. Norint pasiekti šį tikslą, darbas buvo suskirstytas į 4 pagrindines dalis, kuriose buvo nagrinėjavos toliau nurodytos užduotys. Pirmoje tyrimo dalyje buvo apžvelgiama pinigų rinkos evoliucija, teisinė pinigų sąvoka ir reikalavimai mokėjimų operacijoms. Pirmojo šio tyrimo dalies skyriaus išvados parodė, jog pinigų rinka yra nuolatos besikeičianti. Šia dalimi buvo apžvelgti skirtingi pinigų tipai, įskaitant tradicinę valiutą bei elektroninius pinigus. Antrojo skyriaus išvados atskleidė, esminius pinigų požymius, tame tarpe Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.100 straipsnio išskirtą centralizuoto pinigų leidimo požymį. Atitinkamai buvo išanalizuotas šio bruožo tikslas ir interesai, kuriems jis tarnauja. Buvo nustatyta, kad centrlizuota pinigų leidimo požymio tikslas – išlaikyti valstybės suverenitetą pinigų leidimo srityje valstybės rankose, tuo sumažinant riziką dėl kainų nestabilumo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir pinigų padirbimo. Pagal šioje tyrimo dalyje suformuotas išvadas, pinigai turi atitikti vertės kaupimo, apskaitos vieneto, mainų priemonės požymius, o taip pat būti remiami valstybės, kurioje jie cirkuliuoja, teisinio reguliavimo. Visgi, centralizuotas pinigų leidimo požymis buvo laikomas neesminiu pinigų požymiu. Nustačius kas yra laikytina pinigais, trečiame skyriuje buvo apžvelgiami reikalavimai mokėjimų operacijoms. Šiame tyrimo skyriuje buvo konstatuota, jog įstatymai griežtai kontroliuoja tiek rinkos dalyvius, tiek individus, kurie atlieka piniginius mokėjimus. Svarbiausias reikalavimas – abiejų mokėjimo operacijos šalių aiškus identifikavimas. Atlikus šią apžvalgą pirmas tyrimo uždavinys buvo įvykdytas. Antroje tyrimo dalyje buvo atskleisti techniniai kritpvaliutos parametrai, paplitimas ir Europos Sajungos autoritetų nuomonė, susijusi su kriptovaliutos statusu. Pirmojo skyriaus analizė parodė, kad kriptovaliuta pasižymi decentralizuotumu, išskirstytumu, anonimiškumu, nepriklausomumu, visišku saugumu ir pasitikėjimą užtikrinančiu mechanizmu. Buvo nustatyta, kad kriptovaliuta neturi centrinio subjekto, kuris gali būti veikiamas įstatymų leidėjo, įskaitant teisinių reikalavimų taikymą. Vienintelis reguliavimo būdas – reguliuoti ne technologijos veikimą, tačiau technologijos naudotojus, jų mokėjimo operacijas ir keityklas. Kriptovaliuta naudojama be jokių tarpininkų perkant prekes ar paslaugas bet kurioje vietoje globaliai. Antro šios dalies tyrimo skyriaus išvadose buvo nustatyta, kad Europos Centrinis Bankas, Europos Bankininkysės Institucija ir kiti autoritetai Europos Sąjungoje savo nuomonę formuoja laikydami kriptovaliutą „skaitmeniniais pinigais” arba „skaitmeninie vertės išraiška”. Europos Teisingumo Teismas kriptovaliutą vadina „valiuta” arba „skaitmeniniais pinigais”. Taigi, lyderiaujanti pozicija yra laikyti kriptovaliutą kaip tam tikrą pinigų formą (skaitmeninius pinigus) arba valiutą. Šios tyrimo dalies išvados reziumuotai parodė, kad kriptovaliuta yra visiškai naujas reiškinys, suteikiantis daugybę panaudojimo privalumų, tačiau ir reikalaujantis teisinės sistemos, kurioje galėtų pilnai funkcionuoti. Aitinkamai autoritetai, skirtingai nei galiojantis įstatymas, pripažįsta kriptovaliutą pinigais. Atlikus šioje dalyje analizuotų aspektų atskleidimą, antrasis tyrimo uždavinys buvo įvykdytas. Trečioje tyrimo dalyje buvo suformuota ir pasirinkta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo bylų analizė kaip pagrindinė tyrimo metodologija. Kaip iš pirmosios ir antrosios tyrimo dalies buvo nustatyta, kriptovaliuta autoritetų laikoma ir faktiškai yra naudojama kaip tam tikra pinigų forma, tačiau teisinis reguliavimas nelaiko kriptovaliutos pinigais dėl neatitikimo centralizuotam pinigų leidimo požymiui. Taigi, susidaro faktinė situacija, jog rinkoje yra matas, kuris faktiškai veikia kaip pinigai, tačiau jam netaikomi pinigus reguliuojantys teisės aktai ir jis nėra kontroliuojamas. Pažymėtina, jog tuo sudaromos sąlygos rinkoje veikti matui, kuris veikia kaip nereguliuojami pinigai. Toks matas, dėl neatitikimo teisiniu reguliavimu nustatytos pinigų sąvokos, dirbtinai tampa turtu ar žaliava. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, jog asmens ūkinė laisvė ir iniciatyva, tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reiklingus sprendimus, įskaitant, bet neapsiribojant sutarčių sudarymo laisvę. Teismas, formuodamas konstitucinę doktriną yra nurodęs, jog viena iš sudėtinių ūkinės veiklos laisvės principo dalių yra tarnavimas bendrai tautos gerovei. Iš atliktos analizės buvo nustatyta, jog bendra tautos gerovė reiškia visuomenei naudingų sričių reguliavimą. Buvo pastebėta, kad bendra tautos gerovė ne tik gali, bet ir turi būti ribojama teisiniu reguliavimu. Nepaisant to, ribojimai privalo būti proporcingi ir nevaržyti asmenų ūkinės veiklos, įskaitant sandorių sudarymo laisvę. Civiliniu kodeksu nustatytas centralizuoto pinigų leidimo požymis yra tarnaujantis bendrai tautos gerovei. Valstybė turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris padėtų užtikrinti bendrą tautos gerovę. Ypatingas dėmesys ir teisinis reguliavimas yra reikalingas ypač jautriuose srityse, iš kurių viena yra pinigų leidimo sfera. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad civilinio kodekso norma yra pagrįsta. Atitinkamai, mokėjimai naudojant kriptovaliutą, laikytini neteisėtais kaip piniginiai mokėjimai.Taigi centralizuoto pinigų leidimo požymis, savo esme, neveikiamas kitų reiškinių, nelaikytinas neproporcingai ribojančiu asmenų ūkinės veiklos laisvę ir iniciatyvą. Atlikus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo bylų analizę, trečiasis tyrimo uždavinys buvo įvykdytas. Ketvirtoje tyrimo dalyje buvo apibendrinti tyrimo rezultatai, leidžiantys identifikuoti mokėjimų kriptovaliuta teisėtumą ir pateiktos rekomendacijos. Šioje diskusinėje tyrimo dalyje buvo palyginta Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo suformuota doktrina dėl centralizuoto pinigų leidimo požymio, kriptovaliutos fenomeno kontekste. Konstatuota, kad centralizuoto pinigų leidimo požymio tikslas netenka prasmės, jeigu kriptovaliuta gali veikti pilna apimtimi ir yra įstatymu pripažįstama pinigais. To priežastis yra būtinybės dėl reikalavimo prieš pinigų klastojimą, piktnaudžiavimą ar sukčiavimo grėsmės išnykimas. Atitinkamai dėl kriptovaliutos technologijos išnykusi rizika minėta apimtimi, lemia centralizuoto pinigų leidimo požymio nereikalingumą. Atsižvelgiant į aukščiau minėtus Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimus ir formuojamas vertybes, susijusias su ūkinės veiklos laisvės principu, darytina galutinė tyrimo išvada, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma, nustatanti centralizuoto pinigų leidimo, kaip esminio pinigų požymį, dėl nepagrįsto ir neproporcingo ribojimų sudarymo neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Taigi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma pažeidžia ūkinės veiklos laisvės principą. Yra daugybė būdų riboti kriptovaliutos veikimą švelnesnėmis priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma vertintina kaip pasenusi ir neatitinkanti konstitucinių vertybių šių dienų kontekste. Todėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.100 straipsnio norma yra pripažintina kaip pažeidžianti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir turėtų būti keičiama.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36667
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

57
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

110
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.