Klasikinio smuiko atsiradimas džiazo muzikoje

Abstract

Muzikoje yra daug skirtingų stilių: klasika, džiazas, bliuzas, rokas ir t. t. Kiekviena stilistika turi savo kompozicijos taisykles, grojimo principus, raiškos formas. Šiame darbe nagrinėjamas džiazo grojimas būtent klasikiniu smuiku, bet nesigilinant į atlikimą elektriniais styginiais instrumentais. Tyrimo objektas - džiazinis smuikavimas. Tyrimo klausimai: - Koks smuiko vaidmuo šiuolaikinio džiazo pasaulyje? - Koks klasikinio smuikavimo kelias į džiazo muziką? - Ar sudėtinga pereiti nuo klasikinio smuiko į džiazo smuiką? Tyrimo tikslas - klasikinio smuikavimo transformacija į džiazinį istorinė apžvalga, šiuolaikinio džiazo smuikininko formavimosi bruožai. Tyrimo uždaviniai: - Atskleisti džiazinio smuikavimo atsiradimo prielaidas. - Išskirti klasikinio smuikavimo į džiazo smuiką metodinius raidos etapus. Tyrimo metodai: - Mokslinės literatūros analizė - Interviu Pagrindinės išvados: - Smuikas šiuolaikinio džiazo pasaulyje sutinkamas gana retai ir jo populiarumas mažėja. Džiazo atsiradimo pradžioje ganėtinai populiarus. Džiazinio smuikavimo atsiradimą lėmusios priežastys: - Klasikinio repertuaro trūkumas - Savęs realizacija - Polinkis džiazo muzikai nuo vaikystės - Nors džiazas dažniausiai yra grupinis muzikavimas, bet neprarandamas individualumas kaip atlikėjo - Noras improvizuoti - Klasikinio smuikavimo kelias į džiazo muziką yra sudėtingas. Tai priklauso nuo bendro požiūrio į muziką, instrumento valdymo įgūdžių, kartais nuo išsilavinimo. Nors daugelis pasaulio smuikininkų su džiazo stilistika susipažino patys, klausydami daug įrašų, nagrinėjant juos, bet tyrimo metu išskiriami metodiniai etapai, kurie greičiau leistų suvokti džiazo estetiką ir stilistiką, turint klasikinio grojimo pagrindus: - Tikslingumas ir motyvacija - Džiazo muzikos klausymas - Teorinės žinios - Harmonija - Grojimas keliais instrumentais - Pirštuotės - Smičiaus valdymas - Artikuliacija - Įrašų transkribavimas - Svingas - Improvizacija

There are many different styles in music: classics, jazz, blues, rock music, and more. Each style has its own composition rules, playing principles, expression forms. This work analyzes jazz playing with the classical violin, but without further elaboration of the electric string instruments. The Object of Research is playing with jazz violin. Research Question: - What is the role of violin in the world of modern jazz? - What is a way of playing with classic violin to the jazz music? - Is it difficult to proceed from classical violin to the jazz violin? The Aim of the Research is a historical review of the transformation of the classic violin into the jazz violin, the features of the formation of a modern jazz violinist. Research Tasks: - To reveal the assumptions of the approach of jazz violin playing. - To distinguish methodical developmental stages of classical violin playing to the jazz violin. Research Methods: - Analysis of scientific literature - Interview The Main Conclusions: - The violin is quite rare in the world of contemporary jazz and its popularity is decreasing. The beginning of jazz is quite popular. The reasons behind the rise of jazz violin playing are the lack of: - Classical repertoire - Self-realization - Tendency to jazz music from childhood - Although jazz is usually a group music, but individuality as an artist - A desire to improvise are not lost - The classic violin way to jazz music is complicated. It depends on the general attitude towards music, instrument management skills, and sometimes on education. Although most of the violinists of the world have become familiar with jazz stylistics themselves, listening to many recordings while analyzing them, but in the course of the study, methodological stages were found which would allow to comprehend jazz aesthetics and stylistics having the basics of classical playing: - Expedience and motivation - Listening to Jazz music - Theoretical knowledge - Harmony - Playing with several instruments - Fingering - Blemish management - Articulation - Record transcription - Swing - Improvisation