Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36664
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Antropologija / Anthropology
Author(s): Rauktytė, Simona
Title: Lietuviai emigrantai Anglijoje: geresnio gyvenimo paieškos
Other Title: Lithuanian emigrants in England: in search of a better life
Extent: 51 p.
Date: 1-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Sociologijos katedra
Keywords: Geresnis gyvenimas;Emigracija;Darbas;Socialiniai ryšiai;Namai;Better life;Emigration;Work;Social relations;Home
Abstract: Šiame darbe analizuojamos lietuvių emigrantų Anglijoje, dirbančių nekvalifikuotą darbą, geresnio gyvenimo sampratos. Darbo objektas - geresnio gyvenimo sampratos. Darbo problema: iš pirmo žvilgsnio lietuvių gyvenimas emigracijoje yra asocijuojamas su geresniu gyvenimu. Šiame magistro darbe bus siekama išsiaiškinti, kaip lietuviai patys vertina savo gyvenimą emigracijoje. Darbe mėginama išsiaiškinti, kaip lietuviai emigrantai supranta geresnį gyvenimą, dėl kokių priežasčių jie nusprendė išvykti. Taip pat darbe aptariami darbo, laisvalaikio, socialinių ryšių aspektai ir mėginama pažiūrėti, kiek kiekviena iš šių sričių suteikia pasitenkinimo. Magistro darbo tikslas - atskleisti, kaip lietuviai emigracijoje kuria geresnį gyvenimą. Darbe teigiama, kad lietuviai emigrantai geresnį gyvenimą pirmiausia sieja su materialine gerove. Didesnės galimybės įsigyti norimų prekių ir galimybė atostogauti „šiltuose kraštuose“ daugeliui informantų buvo neatskiriama gero gyvenimo dalis. Šį piniginį pokytį išvykus iš Lietuvos pabrėžė visi tyrime dalyvavę lietuviai. Dažnai gyvenimas Anglijoje buvo lyginamas su gyvenimu Lietuvoje sakant, kad Lietuvoje jie „neišgyventų“. Tačiau vėliau tyrime atsiskleidė, kad lietuvių socialiniai ryšiai emigracijoje labai siauri ir paremti giminyste arba turimais lietuviais draugais. Toks siaurias socialinų ryšių ratas didino vienišumo, nepritapimo, svetimumo jausmus. Dažnai Anglijoje ypač vienišų žmonių gyvenimas buvo apibūdinamas „egzistavimu“. Laisvalaikis buvo leidžiamas daugiausia žiūrint lietuvišką televiziją. Tokia laisvalaikio leidimo forma dažnai kėlė nuobodulio jausmą, bet taip buvo palaikomas ryšys su tėvyne, kita vertus, nesidomėjimas šalimi, kurioje gyveno, didino buvimo svetimo jausmą. Tik išvykus iš Lietuvos buvo suprantama socialinių ryšių svarba emigrantų gyvenime. Visi informantai ilgėjosi namų. Namai buvo dažniausiai siejami su tėvyne. Lietuvių interviu analizė atskleidė, kad pagerėjusi materialinė padėtis suteikė saugumo jausmą ir padėjo įgyvendinti dalį tikslų, bet gyvenimas išeivijoje emociškai buvo sunkus, kėlė baimės, nepritapimo, svetimumo, namų ilgesio jausmus. Tyrimo pagrindas – interviu su emigrantais, taip pat stebėjimas ir dalyvaujamasis stebėjimas darbo metu, pakeliui į darbą ir per pertraukas.
This paper analyzes the concept of a better life for unskilled work of Lithuanian emigrants in England. Object of the thesis - concepts of a better life. Problem of the thesis: at first glance, Lithuanian life in emigration is associated with a better life. The author of this master's thesis will try to find out how Lithuanians value their life in emigration. The author of this paper tries to find out how Lithuanians emigrants understand a better life, for what reasons they decided to leave. The work also discusses aspects of work, leisure, social relationships, and seeks to see how each of these areas provides satisfaction. The aim of the master's thesis is to reveal how Lithuanians create a better life in emigration. In my work, I say that for Lithuanians emigrants, better life is first and foremost related to material well-being. Larger opportunities for the acquisition of the desired goods and the possibility of holidays in the "warm countries" for many informants have been an integral part of a good life. This monetary change after leaving Lithuania was highlighted by all Lithuanians participating in the study. Often life in England was compared with life in Lithuania saying that they would "not survive" in Lithuania. However, later, the study revealed that Lithuanian social relations in emigration were very narrow and supported by relatives or friends of Lithuanian people. Such a narrow social circle of people has increased the feelings of loneliness, lack of conformity, and strangeness. Often in England, the life of single people was described as "being". Leisure time was mostly viewed on Lithuanian television. Such a form of leisure release often caused a feeling of boredom, but this was maintained by a relationship with the motherland, while on the other hand, the lack of interest in the country in which the resident lived had increased the feeling of being a stranger. Only after leaving Lithuania was understood the importance of social connections in the life of emigrants. All informants went home. Houses were mostly associated with their homeland. Analysis of Lithuanian interviews revealed that the improved material situation provided a sense of security and helped to fulfill part of the goals, but life in emigration was emotionally heavy, raised, fears, indifference, strangeness, feelings of home-longing The basis of the survey is interviews with emigrants, as well as observations and participant observation, on the way to work and during breaks.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36664
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
simona_rauktyte_md.pdf533.08 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

60
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

4
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.