Teisės būti pamirštam, kaip asmens duomenų apsaugos užtikrinimo instituto, įgyvendinimo sąlygos
Vainikonis, Algirdas |
Pirmoje šio darbo dalyje yra kalbama apie asmens duomenų apsaugos teorinius aspektus, bei teisės būti pamirštam sampratą. Pagrindinis šios dalies tikslas yra apžvelgti asmens duomenų apsaugos istoriją bei apibūdinti asmens duomenų apsaugos sampratą tiek teisinėje, tiek mokslinėje literatūroje. Taip pat yra analizuojamas ryšys tarp teisės būti pamirštam ir asmens duomenų apsaugos mechanizmo. Antrosios šio darbo dalies tikslas išanalizuoti pasaulio, Europos Sąjungos bei Lietuvos teisės aktus ir teismines bylas, susijusias su asmens duomenų apsauga. Analizei buvo pasirinktos Argentinos Respublikos, Brazilijos Federacinės Respublikos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Pietų Korėjos Respublikos, Japonijos, Kinijos Liaudies Respublikos, Indijos Respublikos bei Europos Sąjungos teisminės bylos ir teisės aktai. Šiame skyriuje apžvelgiamos valstybės, kurių nacionalinėje teisėje yra įtvirtintos teisės būti pamirštam normos, asmens duomenų apsaugos vystymosi tendencijos pasaulyje plačiąja prasme. Apibendrinant šią dalį galima daryti išvadą, jog minėtose valstybėse nėra sukurta daug praktikos, kurią būtų galima išsamiai apžvelgti. Trečiojoje dalyje nagrinėjamos teisės būti pamirštam įgyvendinimo sąlygos Lietuvoje pagal Europos Sąjungos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento reikalavimus. Sklandžiam Reglamento įgyvendinimui yra numatyta 12 žingsnių – 1) sąmoningumas, 2) informacija, kurią turi asmenys, 3) informacijos apie privatumą pateikimas, 4) duomenų subjektų teisės, 5) subjekto prašymų dėl teisės susipažinti įgyvendinimas, 6) asmens duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, 7) sutikimas, 8) vaikai, 9) asmens duomenų saugumo pažeidimai, 10) pritaikytoji duomenų apsauga ir poveikio duomenų apsaugai vertinimas, 11) duomenų apsaugos pareigūnas, 12) tarptautinis elementas. Visi šie žingsniai yra detaliai analizuojami šioje dalyje bei pateikiami galimi Reglamento teigiami ir neigiami aspektai bei įgyvendinimo galimybės Lietuvoje.
The first part of this project discusses theoretical aspects of the protection of personal data as well as the concept of the right to be forgotten. The main objective of this part is to review the history of the protection of personal data and the right to be forgotten. Although the right to be forgotten is quite a new law and doesn’t have a long and complicated history as some of the other some legal norms, it is not one bit less important to see how, where and why it was formed. Also in this project the concept of protection of personal data both in legal and scientific literature will be defined. Alongside with this the project analyzes a link between the right to be forgotten and the mechanism of protection of personal data. The objective of the second part of this project is to analyze legal acts and court cases referring to protection of personal data and the use of right to be forgotten worldwide, in European Union and in Lithuania. Court cases and legal acts of Argentine Republic, Federative Republic of Brazil, United States of America, Republic of Korea, Japan, People’s Republic of China, Republic of India and European Union have been chosen for analysis. This chapter reviews countries where national law enforces the provisions of the right to be forgotten, worldwide trends of the development of protection of personal data generally.