Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36622
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Žemaitaitytė, Živilė,
Title: Ar suvereni skola išlieka nemokumo atveju?
Other Title: IIs insolvency of a state the legitimate basis for repudation of sovereign debt?
Extent: 35 p.
Date: 7-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Imunitetas;Suvereni skola;Valstybės skolos pertvarkymas;Immunity;Sovereign debt;Reorganization of public debt
Abstract: Darbo tikslas yra atsakyti į klausimą, ar išlieka valstybės skola, valstybei paskelbus nemokumą. Norint atsakyti į klausimą, naudojamasi lyginamuoju, istoriniu ir sisteminės analizės metodais. Aiškinamos tokios sąvokos kaip valstybės skolos sąvoka, kuri apibrėžiama kaip negalėjimas vykdyti įsipareigojimų ir atsiskaitymų obligacijų savininkams. Tada šalis tampa nemokia. Valstybės nemokumas dažniausiai siejamas su tarptautiniais įsipareigojimais užsienio valiuta, o skolinasi valstybė, naudodama obligacijas. Pabrėžtina, kad būtent tada, kai valstybė tampa nemokia ir nebegali išmokėti nominalios vertybinių popierių vertės obligacijų savininkams, įvyksta pertvarkymo procesas. Tvarkydama tarptautinius santykius ir išleisdama obligacijas užsienio rinkoje, valstybė susiduria su kreditoriniais santykiais, kurie irgi aptariami šiame darbe. Čia minima ir suverenios valstybės imuniteto, atsiradusio dar monarchų laikais, sąvoka, kai karaliui ieškinys negalėdavo būti pateiktas, neturint jo sutikimo. Tarptautiniame kontekste valstybės imunitetas reiškia ir tai, kad valstybei ieškinys negali būti pareikštas, neturint jos sutikimo. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje, kai valstybė išleidžia obligacijas užsienio rinkoje, dažniausiai ji jau atsisako suverenaus imuniteto. Vis dėlto pabrėžtina, kad egzistuoja daugybė teisinių barjerų ir kliūčių patraukti kitą valstybę į užsienio teismus. Magistro baigiamasis darbas yra sudarytas iš penkių dalių. Pirmiausia yra pristatoma valstybės skolos samprata, įtraukiant valstybės imuniteto požymį. Antrojoje dalyje kalbama apie nemokumo nustatymą, atskiriant valstybės nemokumą nuo įmonės. Pabrėžtina, kad priešingai įmonės procedūras reglamentuojantiems aktams, nėra bendrų tarptautinių taisyklių, galinčių apibrėžti valstybės nemokumą. Pateikiami skolos pertvarkymo atvejai ir pavyzdžiai pagrįsti tarptautiniais įvykiais. Trečiojoje dalyje pristatomi valstybės skolos kvalifikavimo ypatumai. Ketvirtojoje dalyje pristatomi valstybės santykiai su kreditoriais, naudojantis Argentinos valstybės skolos pertvarkymo byla, ir nagrinėjamos kitos svarbios problemos. Paskutinėje dalyje aiškinama, kaip skolos tęstinumas susijęs su teritorinių pokyčių ir režimo pasikeitimo atvejais .
The recent economic recession covering many countries continues to spread across the world. Its biggest impact was manifested in Greece and Argentina – the cases that will be analysed in more detail in this article. This article examines the issue of sovereign debt in case when the State insolvency is declared. To answer the legal question, whether sovereign debt remains in case of the State insolvency, the descriptive, comparative-historical and systematic methods were used. The article also covers the current juridical regulations in force, such as world conventions, decisions of international courts, and the main principle regarding relationship between insolvency of the sovereign State and its credits. The first part of the article is used to define a concept of sovereign debt on the international level, including the State immunity’s concept. Before the World War II, the sovereign immunity principle was applied by the nation that used to protect debtors from creditors. Therefore, accordingly it has been relatively easy to sue sovereigns that issue debt under foreign law in foreign court, especially for commercial activities, since the mid-20th century. The Sovereign Immunities Act known as the restrictive theory of sovereign immunity adopted by the USA in 1976 also contributed to the case. The definition of insolvency case distinguishing between the State insolvency and corporation bankruptcy case is presented in the second part. The focus is on characteristics of insolvency procedure. Unfortunately, the sovereign debt restructuring process needs consent of the creditors–, so the great majority of creditors are, in effect, forced into a negotiated resolution. Thus the restructuring process is part of insolvency case. Unlike an ordinary domestic bankruptcy of a corporation, no bankruptcy law could be applied for the State bankruptcy. If a sovereign state is unable to pay its bonds as they mature, either it must be bailed out by borrowings from other sources or else it has to reschedule the debt. Restructuring refers to voluntary negotiations between the sovereign borrower and its creditors resulting in an exchange of outstanding sovereign debt instruments, such as loans or bonds, for new debt instruments or cash through a legal process. The usual procedure has been for the debtor state to agree a rescheduling plan with the Bondholders Council and to make a press announcement setting out the terms of its offer, usually through an investment banking house. In this paper, the author tried to solve the problem related to future of the debt in case of the State insolvency. The Greece sovereign restructuring process was used to support the argumentation. It should be emphasized, that unlike corporate or personal debtors, sovereigns State does not have access to a formal bankruptcy process . Under this state immunity there is no enforcement mechanism for creditors to seize assets from insolvent State. The legal characteristics of sovereign debt are provided in the third part. The external debt is the most important for sovereign State because it is more risky than domestic. The fourth part is used to examine the sovereign State’s relationship with its creditors. It is concluded that it is important for the sovereign State to have good reputation with regard to the international creditors in the future, in order for the State to get confidence; therefore each sovereign State should give more significance to its external debts than domestic debts. Moreover, interpretation of the so-called pari passu clause is often encountered among the sovereign bonds. The fifth part examines the State obligation and debt’s continuity when regime and other conditions change.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36622
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
zivile_zemaitaityte_md508.16 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

44
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

10
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.