Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36617
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Šaliamoraitė, Laura
Title: Ar teismui nutraukus santuoką ir davus leidimą sutuoktinei panaudoti saugomą embrioną, galima prisiteisti vaiko išlaikymą iš buvusio vyro?
Other Title: Is there a possibility to receive child maintenance from a former husband, in the event that a court has terminated a marriage and has allowed to use protected embryos?
Extent: 40 p.
Date: 6-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Embrionas;Leidimas;Išlaikymas;Vaikas;Embryo;Maintenance;Permission;Child
Abstract: Pagal Lietuvoje ir daugelyje užsienio valstybių galiojantį teisinį reguliavimą, dirbtinio apvaisinimo procedūra atliekama tik susituokusioms arba oficialią partnerystę įteisinusioms poroms. Problema taikant tokį reglamentavimą atsiranda tada, kai partneriai savo santykius nutraukia, kadangi teisės aktai nenumato kaip tokiu atveju turėtų būti padalinti saugomi embrionai. Magistro darbe aptariamų valstybių teisės normos nurodo, jog nutrūkus santuokai, dirbtinio apvaisinimo procedūrą galima tęsti tik su buvusio sutuoktinio sutikimu. Kai toks sutikimas nėra suteikiamas, vienintelė išeitis - kreipimasis į teismą, kad būtų išduodamas leidimas panaudoti saugomus embrionus be buvusio sutuoktinio sutikimo. Kai leidimą embriono implantacijai teismas išduoda, valstybių teisinis reglamentavimas nenurodo, ar sutikimo embriono panaudojimui nedavęs vyras savaime yra pripažįstamas gimusio vaiko biologiniu tėvu, turinčiu tėvystės pareigas, tarp kurių ir vaiko išlaikymo pareigą. Sprendžiant išlaikymo klausimą, vyro valios susilaukti vaiko trūkumas, gali būti laikomas pakankamai svarbiu argumentu, kadangi asmens vertimas tapti biologiniu tėvu yra negalimas. Tokia situacija iš dalies galėtų būti prilyginama lytinių ląstelių donorams, kurių tėvystė dėl valios neturėjimo tapti tėvu, pagal galiojančias teisės normas, negali būti nustatinėjama, ir kuriems tėvų teisinės pareigos neatsiranda. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad dirbtinio apvaisinimo procedūra trunka ilgą laiko tarpą, galima spręsti, jog vaiko iš embriono gimimas yra nuosekliai partnerių siektas rezultatas, todėl net ir nutrūkus poros santykiams negalima teigti, jog tokio vaiko gimimui vyras neturėjo valios, ir tai yra neplanuota finansinė našta, nes asmuo turėjo pakankamai laiko suvokti kokio rezultato jis siekia ir kokios pareigos jį pasiekus atsiras. Tėvystės pareigų vengimo atvejus teoriškai galima lyginti su situacijomis, kai vengiama išlaikyti santuokoje gimusius vaikus, todėl kad tiek užsiimant lytiniais santykiais, tiek atliekant dirbtinio apvaisinimo procedūrą yra aišku, jog galima tokių veiksmų baigtis yra vaiko gimimas. Gimimo momentu tėvams atsirandanti prievolė materialiai pasirūpinti vaiku nėra alternatyvus pasirinkimas, kuri vien dėl valios pakeitimo gali būti paneigta. Todėl tais atvejais, kai saugomas embrionas buvo sukurtas abiejų sutuoktinių sutikimu, o po poros skyrybų gimęs vaikas yra biologinis buvusio sutuoktinio vaikas, nėra teisinių kliūčių pripažinti tokio vyro tėvystę ir prisiteisti iš jo vaiko išlaikymą. Apibendrinus magistro darbą, galima teigti, jog susiklosčius situacijai, kai teismas buvusiai sutuoktinei priteisia saugomus embrionus ir leidžia juos panaudoti, teismas turi pripažinti ir buvusio sutuoktinio tėvystę gimusiam vaikui ir priteisti iš jo vaiko išlaikymą. Tai jog po įvykusių skyrybų pasikeičia asmens valia ir jis nebenori susilaukti vaiko, negali daryti įtakos jam tenkančioms pareigoms, kurių atsiradimą nulėmė jo paties ilgą laiko tarpą kryptingai vykdomi veiksmai.
Summarizing the entire Master‘s thesis, it can be stated that in the case analyzed in the Master’s thesis, when the court awards the protected embryos to the former spouse with the permission to use them, the court must acknowledge the fatherhood of the former spouse and order the maintenance of his child. As long as the partners reach the essential result – the creation of an embryo, the artificial insemination procedure takes a long time, so the person has enough time throughout the treatment period to realize what the outcome is sought and what duties will incur in the child’s birth. The fact that after the divorce the will of the person changes and he does not want to become a father, cannot influence the duties that were influenced by his long-term purposeful actions. When the court has identified all the circumstances and recognized that in a particular situation the woman’s interest in using a protected embryo and having a baby is superior to the man’s objection to becoming a father, and the right to use such an embryo is awarded to a woman, after the successful birth of the child there are no legal obstacles to acknowledge the fatherhood of the ex-husband and oblige him to perform all duties of the father, including the material possession of his biological child.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36617
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
laura_saliamoraitė_md.pdf1.02 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

104
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

22
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.