Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36612
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Gumuliauskaitė, Simona
Title: Ar embrionas gali būti laikomas teisinių santykių subjektu?
Other Title: Does embryo could be considered to be subject of legal relationships?
Extent: 41 p.
Date: 7-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Embrionas;Apsauga;Subjektas;Santykiai;Embryo;Protection;Subject;Relationships
Abstract: Magistro baigiamajame darbe siekiama atsakyti į klausimą, ar embrionas gali būti laikomas teisinių santykių subjektu? Tyrimo objektas- embriono, kaip pilnaverčio asmens, turinčio teises bei pareigas nacionalinėje bei tarptautinėje teisėje teisinis reguliavimas bei praktinis pritaikymas. Tyrimo tikslas- ištirti Lietuvos ir Europos Sąjungos šalių embrionų apsaugos momentą; išanalizuoti užsienio valstybių formuojamą teismų praktiką skirtingose situacijose, pritaikyti galiojančius Lietuvos įstatymus kilusiuose ginčuose dėl embrionų apsaugos momento bei nubrėžti gaires, kaip teisingiausia spręsti iškilusias problemas pasitelkiant ne tik įstatymus, bet ir atsižvelgiant į etikos principus, teisingumo ir prigimtinių teisių nuostatas, susijusias su asmens gyvybe bei konstatavimu, ar tai atskiras asmuo, net jeigu jam ir reikalinga visuomenės pagalba ar tik motinos kūno dalis. Tarptautinės teisės srityje formuojamas teiginys- šalims paliekama prerogatyva nuspręsti, nuo kada ir kokiu aspektu embrionas laikomas teisinių santykių subjektu, nėra itin teisingas problemos sprendimo būdas. Kadangi nėra konkretaus ir nuoseklaus teisinio apibrėžtumo, kuris nustatytų ribas tarp gyvybės užmezgimo ir asmens pilnaverčio teisinių santykių subjekto, nėra ir vieningai nuspręsta, ar apskritai tokia riba privalo būti nubrėžta tarp ką tik užsimezgusios gyvybės ir gimusio vaiko. Europos Sąjungos šalių formuojama teismų praktika leidžia daryti išvadą, jog užsimezgusi gyvybė, kuri patyrė žalą dar negimus (įvykus avarijai, kurioje nukentėjo nėščia moteris), po gimimo gali paduoti į teismą, nes embrionas yra teisinių santykių subjektas. Taip pat įvykus nelaimingam atsitikimui, kurio pasekoje visgi žūva dar negimęs asmuo, prilyginamas nužudymui dėl avariją sukėlusios pusės nerūpestingumo. Todėl žalos atlyginimo gali reikalauti negimusio vaiko tėvai, broliai, seserys, kiti giminaičiai. Tačiau kiti teismai minimą situaciją interpretuoja kitaip, kuomet kyla bet kokia abejonė ar tai žmogus ar ne, įstatymas leidžia tokią gyvybę nužudyti atliekant abortą, taip pažeidžiant nepakenkimo principą. Lietuvoje įsigaliojus Pagalbinio apvaisinimo įstatymui, buvo sukurta terpė kilti teisminiams ginčams dėl embrionų panaudojimo. Įstatymas numato embrionų panaudojimą bei galimybę vienos procedūros metu sukurti kiek įmanoma daugiau embrionų. Įstatymas taip pat numato draudimą naikinti pagalbinio apvaisinimo procedūros metu sukurtą embrioną. Tačiau kyla problema, kuomet pora, kuri norėjo susilaukti vaiko, tačiau kol buvo atliekamas gydymas norint pastoti, suka skirtingais keliais. Ar atlikus apvaisinimo procedūrą, pasitelkiant vyro spermą (embrionas turi tėvo genetiką ) embrionas tampa teisinių santykių subjektu, ar jis tik motinos kūno dalis, su kuria galima nuspręsti pačiai moteriai kaip pasielgti ateityje. Sprendimo būdai Lietuvoje labiau retorinio pobūdžio, nes įstatymai nenumato konkrečių gairių. Taip pat nėra nustatytas vaiko amžius, nuo kurio jis pradedamas ginti pasitelkiant įstatymus. Net ir pasinaudojus naujausiomis technologijomis pradėti gyvybę, privalu nepamiršti ir nubrėžti ne bet kokios, o žmogiškosios gyvybės, gimsiančios ateityje pradžios momentą.
Master‘s thesis aims to answer the question of Does embryo Could Be Considered to Be Subject of Legal Relationships. The object of the study- the legal regulation and practical application of the embryo as a full-fledged person who has rights and protections in national and international law. The aim of the study was to investigate the momentum of protection of embryos in Lithuania and the EU countries; to analyze foreign legal practice in different situations, to apply existing Lithuanian laws in disputes on the moment of protection of embryos and to draw guidelines on how to solve the problems most correctly, not only with the laws, but also in accordance with ethical principles, the provisions of justice and natural rights related to the life of a person and whether it is an individual, even if he needs public support or only part of the mother's body. In the field of international law, the assertion is formulated - the power given to the parties to decide on when and in what aspect the embryo is regarded as a subject of legal relations is not a very correct way of solving a problem. Since there is no specific and consistent legal certainty that establishes the boundaries between the establishment of life and the subject of a full-fledged legal relationship, it is unclear and unanimously decided whether, in general, such a limit must be drawn between the newly born life and the child born. The jurisprudence of the European Union member states makes it possible to conclude that the life which has begun to endanger the lives of those who have not yet been born (in the event of an accident involving a pregnant woman) can be sued after birth because the embryo is the subject of legal relations. Similarly, in the event of an accident which results in the death of a person who is not yet born, it is assimilated to the negligence of the accident caused by the accident. Therefore, parents, brothers, sisters and other relatives of the unborn child may claim damages. However, other courts interpret the situation in question that if there is any doubt about whether it is a human being or not, the law allows such a life to be killed by abortion, thereby violating the principle of non-harm. In Lithuania, following the entry into force of the Supplemental Insemination Act, a medium has emerged for the emergence of litigation regarding the use of embryos. The law provides for the use of embryos and the possibility of creating as many embryos as possible during one procedure. The law also provides for a ban on the destruction of the embryo created during the assisted reproduction procedure. However, there is a problem when a couple who wanted to have a baby, but while undergoing treatment for becoming pregnant, are on different roads. Is the embryo becoming a subject of legal relationships, or is it the only part of the mother's body, with which the woman can decide on how to behave in the future, after the fertilization procedure, using the husband's semen (the embryo has father's genetics). The solutions in Lithuania are more rhetorical in nature, because the laws do not provide specific guidelines. Even with the use of the latest technology to start life, we must not forget and point out the moment of any human life that will be born in the future.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36612
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
simona_gumuliauskaite_md.pdf504.5 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

48
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

4
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.