| Abstract: | Kas yra apibrėžiama virtualaus turto sąvoka? Ar šis turtas gali būti priskiriamas žaidimo vartotojui kaip nuosavybė? Ar vartotojas gali tokio tipo turtu laisvai disponuoti? Tokie klausimai kyla stebint spartėjančių technologijų raidą ir tai, kaip šiomis technologijomis naudojasi virtualių žaidimų kūrėjai, siekdami suteikti vartotojams kuo daugiau pojūčių. Taip pat, atsižvelgiant į spartų virtualios realybės žaidimų populiarėjimą ir kaip šie žaidimai tampa nebeatsiejami nuo žmonių kasdienybės, kuomet asmenys ne tik naudojasi šia virtualia realybe, kad praleistų gerai laisvalaikį, tačiau „investuoja“ savo laiką bei lėšas ir iš šios virtualios erdvės išgauna virtualų turtą, kuris eigoje tampa net kelis kartus brangesnis.
Siekiant atsakyti į darbe suformuluotą klausimą – ar virtualus turtas gali būti civilinių sandorių objektu, buvo išsikelti trys uždaviniai. Pirmoji darbo dalis yra susijusi su išsikeltu pirmuoju ir trečiuoju darbo uždaviniais - naudojantis užsienio mokslininkų pateiktais darbais bei užsienio teismų praktika, atskleisti ir apibendrinti virtualaus turto sąvokos apibrėžimą bei įrodyti, kad toks turtas egzistuoja ir gali būti ginamas teisinėmis priemonėmis. Antroji darbo dalis yra susijusi su antruoju išsikeltu uždaviniu - atlikti virtualaus turto pripažinimo civilinių sandorių objektu galimybės analizę, vertinant sutartis tarp vartotojo ir žaidimo kūrėjo. Šioje darbo dalyje yra atskleidžiama problematinė sutarčių sritis ir tai, kad žaidimo kūrėjų sutartyse įtrauktos nuostatos, naikinančios vartotojo intelektinę ar autorių teisių nuosavybę, yra neteisėtos. Taip pat yra galimybė tokias sutarties sąlygas ginčyti, pateikiami galimi sprendimo būdai šioms vartotojų teisėms ginti.
Issues related to virtual property arise after observing acceleration of technological development and seeing how these technologies are exercised by virtual game developers to provide users with variety of sensations. Since virtual reality game account holds not only emotional or social significance to a person, but also provide material benefits, it becomes important that such assets are recognized globally and could be made available for free and lawful disposal.
First part of the work defines concept of virtual reality by employing scientific sources and summarizing criteria of virtual assets distinguished therein, therefore, forming five general definitions, which describe concept of virtual assets and, by employing case law, prove that such assets exist and can be protected by legal measures.
The second part – to perform analysis on possibility of recognition of virtual assets as a civil transaction object by evaluating legal agreements, applied by different service providers, which are concluded between user and game developer.
The latter part of the work analyses virtual games, where users are encouraged to create in virtual space and accumulate virtual assets, which are legally recognized as their property, however after detailed analysis of entire legal agreement, which is presented to users, it becomes clear that game developers do not guarantee protection of user’s property, by including a norm in legal agreement with which game developer can block the user’s account at any time and for no apparent reason, therefore, not guaranteeing any rights to virtual property previously provided in the norms. |
