Whether international treaty bodies have struck a proper balance between the freedom from incitement to racial discrimination specified in article 4 of International Convention on the Elimination of all forms of racial discrimination and the freedom of expression specified in article 10 of European Convention on Human rights?

Abstract

Possible conflicts between freedom of expression and freedom from incitement to racial discrimination are still threatening societies. These kinds of conflicts are being mitigated by member State’s authorities at domestic level and by the Committee on the Elimination of Racial Discrimination (hereinafter referred to as “the Committee”) and the European Court of Human Rights (hereinafter referred to as “the Court”) at international level. Purpose of the topic was to clarify whether the Committee and the Court did their job of striking balance between freedom of expression and freedom from incitement to racial discrimination in cases as the one presented above. In order to achieve the purpose of the topic comprehensive research was conducted. Research contained examination of legal remedies stipulated in international treaties such as ‘due regard’ clause stipulated in article 4 of International Convention on the Elimination of All Forms of Racial discrimination (hereinafter referred to as “CERD”), article 17 of European Convention on Human Rights (hereinafter referred to as “ECHR”), article 10(2) of ECHR, assessment of margin of appreciation doctrine’s influence on the convergence of conflicting rights, evaluation and comparison of respective approaches regarding the compatibility of freedom from incitement to racial discrimination and the freedom of expression presented by both the Committee and the Court, critiques directed at the chosen topic. After research had been finished final conclusion regarding the purpose of the topic was drawn and accordingly recommendations on how to deal with the current situation within the international treaty bodies were proposed.

Problema dėl galimo konflikto tarp saviraiškos laisvės ir teisės nebūti diskriminuojamam išlieka aktuali šiandieninėje visuomenėje. Nacionaliniu lygmeniu šių dviejų teisių suderinamumą turi užtikrinti valstybės įgaliotos institucijos. Tuo tarpu tarptautiniu mastu šių teisių derinimu rūpinasi Europos Žmogaus teisių teismas (toliau – Teismas) ir Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas (toliau – Komitetas). Magistro darbo tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar būtent tarptautiniu lygmeniu minėtos tarptautinės institucijos užtikrina saviraiškos laisvės ir teisės nebūti diskriminuojamam suderinamumą. Šis tikslas ypatingai svarbus valstybėms, kurios yra tiek KFRDP, tiek ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ŽTPLK) narės. Siekiant įvertinti magistro darbe iškeltą tyrimo tikslą, buvo atliktas išsamus mokslinio darbo tyrimas. Tyrimo metu buvo nagrinėjamos KFRDP ir ŽTPLK įtvirtintos sąlygos, leidžančios suderinti saviraiškos laisvę su teise nebūti dikriminuojamam, tokios kaip “atsižvelgiančioji“ sąlygą, įtvirtinta KFRDP 4 straipsnyje, ŽTPLK 10 straipsnio 2 dalis ir 17 straipsnis. Taip pat tyrimo metu buvo nagrinėjama teisės spręsti savo nuožiūra doktrinos įtaka minėtų teisių suderinamumui bei jos santykis su subsidiarumo principu. Po to buvo nagrinėjamos Teismo ir Komiteto pozicijos dėl saviraiškos laisvės ir teisės nebūti diskriminuojamam suderinamumo. Tyrimo metu buvo atskirai vertinami Teismo ir Komisijos naudojami tesių derinimo metodai. Metodai atskirai buvo grindžiami Komiteto komunikacijomis arba teismo sprendimais. Buvo stebimas Komisijos ir Teismo sprendimų nuoseklumas. Užbaigus išsamų Komiteto ir Teismo pozicijų dėl saviraiškos laisvės ir teisės nebūti dikriminuojamam suderinamumo tyrimą, buvo pereita prie kritikos pasiriktai magistro temai. Po kritikos buvo išdėstytos išvados dėl tyrimo rezultatų, mosklinio darbo tikslo, hipotezės pasitvirtinimo arba paneigimo ir buvo pateiktas galutinis atsakymas į mokslinio darbo tezę bei rekomendacijos.