Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36602
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Antropologija / Anthropology
Author(s): Lukošienė, Indra
Title: „Daryti pokytį ir keistis pačiam“: grįžusiųjų iš migracijos socialinės perlaidos ir saviraiškos paieškos
Other Title: "Making the difference and transforming yourself": social remittances and self-expressions of returnees from migration
Extent: 70 p.
Date: 1-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Sociologijos katedra
Keywords: Transnacionalizmas;Socialinės perlaidos;Socialinis statusas;Gyvenimo stiliaus migracija;Grįžimo motyvacijos;Socialinis netikrumas;Transnationalism;Social remittances;Social status;Lifestyle migration;Return motives;Social precarity
Abstract: Šiame darbe analizuojama migracinę patirtį turinčių aukštos kvalifikacijos asmenų, kurie save įvardija grįžusiaisiais ir veikia socialiai aktyviai, socialinių perlaidų į kilmės šalį strategijos ir praktikos, aptariamas socialinio statuso ir socialinių perlaidų sklaidos santykis. Darbo objektas - šiuolaikiniai aukštos kvalifikacijos grįžusieji iš Vakarų šalių (Didžiosios Britanijos, Belgijos, JAV, Šveicarijos, Australijos, Danijos), turėję migracinės patirties, kurie grįžo į kilmės šalį planuodami pasilikti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir vykdo socialiai aktyvią veiklą. Šio darbo problema formuluojama klausimu: kokios yra aukštos kvalifikacijos grįžusiųjų socialinių perlaidų strategijos ir įgyvendinimo praktikos, kai grįžtama siekiant dirbti socialiai aktyvioje veikloje? Šio darbo tikslas yra nustatyti, kaip šiuolaikinių iš migracijos grįžusių aukštos kvalifikacijos asmenų sukaupta patirtis ir žinios, kaip socialinės perlaidos, perduodamos į savo kilmės šalį, aptariant tokių perlaidų strategijas ir įgyvendinimo praktikas. Šio darbo teorinėje dalyje pasitelkiamos transnacionalumo (Basch ir kt.1994, Vertovec 2001, 2009, Glick Schiller 2005) koncepcija ir Peggy Levitt (1998) pasiūlyta socialinių perlaidų paradigma. Diskutuojama apie socialinio statuso aspektą ir jo įtaką socialinių perlaidų sklaidai į kilmės šalį. Antrojoje dalyje pristatomas lauko tyrimas, jo eiga, lauko tyrime pasitelkta metodologija, iškilusios problemos. Trečiojoje dalyje analizuojami lauko tyrimo metu surinkti duomenys. Darbo metodologija: dalyvaujamasis stebėjimas, aprašomasis stebėjimas, pusiau struktūruoti interviu, neformalūs pokalbiai, „fokus“ grupės interviu. Darbo išvadose pateikiama, kaip persipina grįžusiųjų iš migracijos, siekiant daryti pokytį, grįžimo motyvai ir kaip pateikiamos socialinių perlaidų strategijos. Atkreipiamas dėmesys, kad grįžusiojo socialinių perlaidų į kilmės šalį intensyvumas priklauso nuo santykio su kilmės šalies visuomene, patirto dar prieš jam išvykstant, be to, ypač svarbus yra perduodančiojo vaidmuo.
The paper analyses the relationship between the social status and social redeployment of highly qualified individuals with a migratory experience who identify themselves as returnees and socially active, strategies for social transfers to their country of origin, and practitioners. The object of the research: modern highly qualified returnees from the Western countries (USA, Great Britain, Australia, Switzerland, the Netherlands) who had migratory experiences, who returned to their country of origin planning to stay longer than one year to carry out socially active initiatives. The problem of the research is formulated as a question, what are the strategies and implementation practices of highly qualified returnees when returning to work in socially active initiatives? The main purpose of the research is to reveal how the experience and knowledge accumulated by modern highly qualified migrant returnees is transferred in the form of social remittances to their country of origin, discussing strategies and implementation practices. The theoretical base of this work combines transnationalism (Basch et al.1994, Vertovec 2001, 2009, Glick Schiller 2005) paradigm and Peggy Levitt’s (1998) social remittances concept, also discussing the social status aspect and its impact on the dissemination of social remittances to the country of origin. In the second part the fieldwork is presented along with methodology used, and the limitations encountered. The third part analyses the data collected during the research in the field. Methodology used in the work: participant observation, descriptive observation, semi-structured interviews, informal conversations, focus group interview. The analysis reveals how returnees, who return to make the difference, present their return motivation and how social remittances strategy is presented. Attention is drawn to the fact that the intensity of social remittances of the returnee to the country of origin depends on the relationship with the society before it is departing, also the role of the transmitter is very important, identifying its motivation and reasons.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36602
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
indra_lukosiene_md.pdf4.99 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

68
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

10
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.