Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36600
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Teisė / Law
Author(s): Stravinskaitė, Evelina
Title: Ar Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos neprieštarauja fizinio asmens teisei į privatų gyvenimą?
Other Title: Does general data protection regulation not infringes a person's right to private life?
Extent: 34 p.
Date: 7-Jun-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Teisės fakultetas
Keywords: Asmuo;Duomenų apsauga;Privatus gyvenimas;Private life;Data protection;Person
Abstract: 2018 metų gegužės 25 dieną pradės galioti Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, kuris pakeis Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (95/46/EB). Juo siekiama padaryti perversmą asmens duomenų apsaugos srityje. Darbo tikslas išsiaiškinti, ar reglamento nuostatos neprieštarauja asmens privataus gyvenimo neliečiamumui. Pirmiausia kalbant apie asmens duomenis ir privatų gyvenimą reikia išnagrinėti privataus gyvenimo ir asmens duomenų sąvokas, surasti tarp jų ryšį ir jį nurodyti. Abiejų sąvokų baigtinio sąrašo pateikti neįmanoma, nes visuomenės poreikiai keičiasi, kinta platformos, kuriose yra dalijamasi asmenine informacija, todėl sąvokų išaiškinimai platėja. Privataus gyvenimo neliečiamumas yra viena svarbiausių žmogaus teisių. Šiuo metu egzistuoja asmens duomenų apsauga, kas iš tiesų yra privataus gyvenimo atšaka. Kita darbo dalis skirta Bendrojo duomenų apsaugos normoms, kurios pakeis duomenų subjekto teises jo asmens duomenų tvarkymo atžvilgiu. Svarbiausi elementai teisėtam asmens duomenų tvarkymui yra laisva valia, nedviprasmiškai gautas asmens sutikimas tvarkyti jo asmens duomenis bei nurodyti tikslai, kam jie bus tvarkomi. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas atkreipia didesnį dėmesį į sutikimo sąlygas, todėl svarbu jas aptarti, ir nustatyti, ar bus pasiektas tikslas, užtikrinti asmens duomenų apsaugą. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas tarp savo normų įtraukia asmens teisę reikalauti ištrinti duomenis ir asmens teisę į duomenų perkeliamumą. Šios normos yra visiškai naujos, todėl tikslinga išnagrinėti ar jos naudingos ir, kaip paveiks asmens privatų gyvenimą, ar nuostatos jam neprieštaraus. Pažymėtina, kad asmens teisė reikalauti ištrinti duomenis nėra nežinoma, jos svarba vis auga, taip pat kyla nemažai ginčų, kaip ir kada ji turėtų būti taikoma. Šiuo tikslu tikslinga išnagrinėti, kaip Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas taikys šią teisę ir, ar ji neturės spragų ir užtikrins asmens privataus gyvenimo neliečiamumą.
The General Data Protection Regulation will come into force on 25 May 2018 by replacing the Directive No. 95/46/EC of the European Parliament and of the Council. It aims at revolutionising the field of personal data protection and achieving a more free movement of personal data as well as technological development requires greater emphasis on data protection. The aim of the thesis is to ascertain whether the provisions of the Regulation are in conformity with the inviolability of the private life of an individual. First of all, speaking about personal data and private life requires analysis of the concepts of the private life and personal data, tracing and indicating the connection between them. It is impossible to provide an exhaustive list of both concepts due to the changing needs of the society and evolving platforms where individuals share personal information, thus, the perception of the concepts extends. The inviolability of private life is one of the most important human rights. The private life of a person is protected at both national and international level. Legislation aims to ensure there are as little violations as possible against the private life of an individual. It follows offences from the above that this right is not absolute and in exceptional cases it can be violated: when the information concerns the private life of a public figure and when a person makes criminal or other offences against the law. Another part of the thesis addresses the General Data Protection Regulation, which is about to change the rights of the data subject with regard to the processing of his personal data. The most important elements for the legitimate processing of personal data are as follows: a voluntarily and unambiguously obtained consent of the individual to process his personal data as well as established objectives of their processing. The General Data Protection Regulation calls attention to the conditions for consent, which is the reason it is important to discuss them and determine whether the objective of ensuring personal data protection is achieved. Tightening of conditions that is applied to the consent will allow the data subject to have the power to dispose of his personal data as well as it will monitor the data controller’s rights in the processing of personal data. In order for the consent to be legitimate, it is necessary it also specifies the objective of personal data processing, which also enables the data subject to get acquainted with the scope of the data processing. The consent has to be freely given, unambiguous, as well as provided separately, clearly and with specified objectives for processing of the personal data.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36600
Appears in Collections:2018 m. (TF mag.)

Files in This Item:
evelina_stravinskaite_md.pdf445.68 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

102
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

22
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.