| Abstract: | Piktnaudžiavimas tarnyba yra gana dažnai pasitaikantis nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Todėl iškyla šio nusikaltimo kvalifikavimo sunkumų, nes pagrindinis kriterijus leidžiantis taikyti baudžiamąją atsakomybę yra didelė žala, kuris remiantis teismų praktika yra vertinamasis ir kiekvienu atveju taikomas atskirai. Taip yra todėl, nes įstatymų leidėjas nepateikia jokių konkrečių kriterijų leidžiančių kvalifikuoti šį požymį, o valstybės tarnautojai padarę nusikalstamą veiką numatytą LR BK 228 str. lieka dažnai nenubausti. Tyrimo objektas – didelės žalos požymis. Darbo tikslas - analizuoti didelės žalos požymio problema, kuri yra padaroma nusikalstamos veikos subjektams, taip pat nustatyti kokie yra kriterijai norint atriboti baudžiamąją arba drausminę atsakomybes. Darbe naudojami analizės, lyginamasis, indukcijos, sisteminio, loginio, apibendrinimo bei lingvistinio teisės aiškinimo metodai. Išanalizavus Lietuvos ir užsienio teisės baudžiamuosius kodeksus, kuriuose yra ne tik skirtingai interpretuojama piktnaudžiavimo tarnyba norma, bet taip pat ir pateikiama didelės žalos sąvoka, galima pastebėti, kad vienintelėje Latvijos valstybėje įstatymų leidėjas pateikia didelės žalos požymius, kurie leistų tiksliau kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Estijos ir Prancūzijos valstybėse nors ir didelės žalos sąvoka nėra apibrėžta, tačiau asmuo yra įpareigotas kiekvienu atveju atsiradusią žalą kompensuoti. Vokietijos valstybėje didelė žala nėra būtinasis nusikalstamos veikos požymis, todėl jis nenustatinėjamas. Vadovaujantis išnaginėta teismų praktika, galima daryti išvadą, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiami didelės žalos požymio kriterijai tokie kaip: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą pareigūno padarytos veikos, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui. Šių kriterijų užtenka norint kvalifikuoti nusikalstamą veiką, tačiau jeigu yra padaroma fizinė ar turtinė žala, teismas papildomai turi taikyti šioms žaloms išvestus papildomus kriterijus. Taip pat vadovaujantis išnagrinėtomis baudžiamosiomis ir drausminėmis bylomis, galima daryti išvadą, jog galima atriboti šias dvi veikas, kadangi nusikaltimai yra padaromi esant skirtingam pavojingumui. Taip pat taikant drausminę atsakomybę yra nustatinėjama ne tik kokio pavojingumo yra padaryta didelė žala, bet ir yra vertinama valstybės tarnautojo asmenybė.
Abuse of official position is a rather frequent crime for the civil service and public interests. This raises the difficulty of qualifying this crime, since the main criterion for criminal liability is a significant damage which, according to the case - law, is evaluative and applied separately in each case. That is because the legislator does not provide any certain criteria for qualifying this indication and civil servants having committed a criminal offence provided in LR BK 228 often remain unpunished. The object of the investigation is an indication of a significant damage. The aim of the work is to analyze the problem of a significant damage indication, which is committed to the subjects of a criminal offense, also to determine what the criteria for limiting criminal and disciplinary liability are. In this paper there were used the following methods: analysis, comparative, inductive, logical methods, generalization and also linguistic law interpretation. Having analyzed Lithuanian and foreign Criminal codes, which contain not only a very different interpretation of abuse of official position, but also the concept of the significant damage, it is possible to notice that only in Latvia the legislator provides the indications of a significant damage that allow to qualify a criminal offence accurately. In Estonia and France the notion of a significant damage is not defined, but the person is obliged to compensate the damage in each case. In Germany, a significant damage is not a necessary indicator of a criminal offence and therefore it is not ascertained. According to analyzed case - law, it can be concluded that the criteria of a significant damage presented by the Supreme Court of Lithuania are as follows: what kind, what legal acts violate the protected interests, the nature of the acts that were abused (or committed formally legal and clearly unlawful acts), the number of victims, the assessment of the actions committed by the official, the duration of the criminal offence, the importance of the current position and the influence of the committed act on the authority of the state institutions and the public servant. It is enough of these criteria in order to qualify criminal offence, but if physical or material damage is caused, the court has to apply additional criteria for these damages. Also, according to the examined criminal and disciplinary cases, it is possible to conclude that these two activities can be dissociated since crimes are committed in different degrees of danger. Moreover, applying the disciplinary liability, it is determined not only the seriousness of the damage caused, but also the personality of the public servant is evaluated. Therefore, the conclusion raised in the paper were confirmed, that the indication of the significant damage is actually an evaluative and, in each case, depends on the actions of the public servant, and that it is possible to dissociate the criminal and disciplinary liability of the abuse of the official position. Topic of the research project: Problematic of the Attribute of Major Harm, When Criminal Acts Are Commited Abusing the Office (CC - 228). |
