Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36524
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy
Author(s): Jakevičius, Kristijonas
Title: Concept of mimesis in Theodor W. Adorno's and Max Horkheimer aesthetic theory
Other Title: Mimesis samprata Theodoro W. Adorno ir Maxo Horkheimerio estetinėje teorijoje
Extent: 66 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas. Filosofijos ir socialinės kritikos katedra
Keywords: Mimesis;Culture industry;Myth;Enlightment;Mimesis;Kultūros industrija;Mitas;Apšvieta
Abstract: Mimesis, in Theodor W. Adorno’s and respectively, Max Horkheimer’s philosophy emerges as a certain phenomenon that is presupposed by the rapid industrialization of culture. What Adorno provides is an analysis of mimesis in a way that it discloses itself in different manner rather than being a theory or a concept. The lack of such an aspect enables to critically question Adorno’s theory as being simply negative dialectics. By comparing his theory to Walter Benjamin, Jurgen Habermas, Martin Heidegger, Christopher Prendergast and many others that provide a respectable accounts with Adorno’s theory, the goal is to define what mimesis is for Adorno and provide an essential positive upcoming with relation to modernity. Critically questioning and disclosing the shortcomings of Adorno’s theory is an effort to disperse certain peculiarities between myth and enlightenment seeking to achieve their mutual reconciliation towards positive mimetic modernity. The question of aesthetics can be seen held through the socio-political concept of „mass culture“, which from the beginning is directed towards subject/object distinction which resurfaces in order to establish the individual in the face of culture industry.
Mimesis Theodoro W. Adorno ir Maxo Horkheimerio filosofijoje pasirodo kaip tam tikras fenomenas, kuris yra nulemtas spartėjančios kultūros industrializacijos. Tai, ką Adorno pateikia, yra mimesis analizė, kuri išryškėja skirtingai nei kaip teorija ar konceptas. Šis trūkumas leidžia kritiškai kvestionuoti Adorno teoriją kaip paprasčiausiai negatyvią dialektiką. Palyginant jo teoriją su Walteriu Benjaminu, Jurgenu Habermasu, Martinu Heideggeriu, Christopheriu Prendergastu ir daugeliu kitų, pateikiančių atitinkamus vertinimus Adorno teorijai, yra siekiama apibrėžti kas mimesis yra Adorno ir iš esmės, suformuoti pozityvią perspektyvą santykyje su modernybe. Kritiškas kvestionavimas ir Adorno teorijos trūkumų atskleidimas yra pastanga išsklaidyti problemą tarp mito ir apšvietos bandant pasiekti jų tarpusavio suderinamumą link pozityvios mimetinės modernybės. Estetikos klausimas, gali būti suprantamas ir keliamas socio-politikos rėmuose atsižvelgiant į „masių kultūros“ konceptą, kuris nuo pat pradžių yra nukreiptas link subjekto/objekto skirties kuri atsinaujina siekiant įtvirtinti individą akistatoje su kultūros industrija.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36524
Appears in Collections:2018 m. (PMDF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

46
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

288
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.