| Abstract: | The concept of Strategic partnership is widely used in political and scientific rhetoric. The concept lacks universal definition and universal characteristic. The experts and scientists of the International relations suggest that the problem of dissimilar definitions of the strategic partnership as well as the mismatch between declared partnership and its implementation can be solved by separating “formal” strategic partnerships from “real”, “true”, or “material” partnerships. The aim of this dissertation is to systematize the existing theoretical concepts of strategic partnerships and to fill in the theoretical gaps by creating the universal theoretical model of the analysis and conduct an illustrative analysis of one-state strategic partnerships. Thus, this dissertation aims at design of an analytical model that would allow research of any case of a strategic partnership regardless of its characteristics in the context of the formality and materiality of the strategic partnerships. Accordingly, the object of the dissertation is a theoretical concept of strategic partnerships and the strategic partnership of the chosen empirical case, i.e., Poland. According to the assumptions of the Theory of Speech Acts and Social Constructivism of Rules Polish relations with France, the USA, Romania, China, South Korea, and Japan are analyzed in order to confirm or deny the general thesis that no strategic partnership as a speech act has become a constitutive and regulatory rule in Polish foreign policy since the intention of such speech act did not take into account the material limitations. The results of conducted analysis suggest, that the main thesis of the dissertation should be denied, because in cases of the Polish relations with France, the USA, and Romania, the lack of sincerity and motivation to implement the declaration was much more prominent than the material limitations.
Strateginės partnerystės sąvoka yra dažnai vartojama politinėje ir mokslinėje retorikoje. Strateginės partnerystės neturi universalaus apibrėžimo ir požymių, kuriais remiantis, būtų galima nustatyti ar dvišalis bendradarbiavimas yra strateginė partnerystė. Dėl šios priežasties politikų inicijuotos strateginės partnerystės Tarptautinių santykių studijų atstovų yra laikomos netikromis arba formaliomis, nurodant bendradarbiavimo neatitikimą su suteiktu santykių statusu. Šia disertacija siekiama pateikti ir išanalizuoti teorinius strateginių partnerysčių analizės modelius ir identifikavus jų trūkumus suformuoti tokį analizės modelį, kuris leistų tirti bet kurį strateginės partnerystės atvejį nepriklausomai nuo jo charakteristikos. Atitinkamai, darbo objektas yra teorinė strateginių partnerysčių samprata ir pasirinkto empirinio pavyzdžio strateginės partnerystės. Disertacijoje taikant Kalbos aktų teorija ir Taisyklių krypties Socialinį konstruktyvizmą atliekama Lenkijos santykių su Prancūzija, JAV, Rumunija, Kinija, Pietų Korėja ir Japonija analizė, kurios metu siekiama paneigti arba patvirtinti ginamąjį teiginį, kad: Lenkijos užsienio politikoje nė viena strateginė partnerystė nėra sėkmingai įgyvendintas kalbos aktas, virtęs dvišalius santykius grindžiančia ir reguliuojančia taisykle, nes kalbos akto intencija neatsižvelgė į ribojančias materialias sąlygas. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad ginamasis teiginys gali būti atmestas, nes Lenkijos santykiai su Prancūzija, JAV ir Rumunija netapo materialiomis partnerystėmis ne tik dėl ribojančių sąlygų, bet ir dėl valstybių nenuoširdaus įsipareigojimo plėtoti strateginę partnerystę. |
