Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36503
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Karoblytė, Toma
Title: Kauno Žemųjų Šančių karinis miestelis šiuolaikiniame miestovaizdyje: paveldosauginis ir sociokultūrinis aspektas
Other Title: Kaunas Lower Šančiai military town in the contemporary city landscape: heritage protection and sociocultural aspect
Extent: 68 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Menotyros katedra
Keywords: Žemieji Šančiai;Karinis miestelis;Miestovaizdis;Lower Šančiai;Landscape
Abstract: Tvirtovės karinių objektų struktūroje, nuo XIX a. pab. išsiskiria karinių miestelių istorinės formavimosi peripetijos. Kuomet tvirtovės administracinės-visuomeninės paskirties procesai buvo įsikūrę centrinėje miesto dalyje, tuo atveju, buvo įvertintas priemiesčių teritorijų potencialas. Vienas didžiausių karinių miestelių susiformavo Žemuosiuose Šančiuose, apėmęs visą Nemuno pusiasalio dalį, susijęs su dislokuotų 110 Kamos ir 109 pėstininkų pulkų, 28 – ojo, pontonų batalionų bei kitų karinių dalinių apgyvendinimu. Šio tyrimo objektas – Žemųjų Šančių karinis miestelis, vienas didžiausių Kaune, statytas nuo 1886 m. iki 1896 m., sudarytas is 365 administracinių, gyvenamųjų, komunikacijos, sandėliavimo bei kitos paskirties statinių. Karinis miestelis tapo reikšmingu ne fortifikaciniu požiūriu Kauno tvirtovės kontekste, tačiau taip pat vienu iš priemiesčio miestovaizdį formavusių veiksnių. Siekiant įvertinti karinio paveldo reikšmę šiandienos kontekste, iškeliamas tikslas – išanalizuoti Kauno Žemųjų Šančių karinio miestelio paveldo įtaką šiuolaikiniam miestovaizdžiui bei įvertinti sociokultūrinius ir paveldosauginius aspektus. Išsikeltam tikslui įgyvendinti siekiama: 1) Ištirti Kauno Žemųjų Šančių karinio miestelio istorinę raidą; 2) Atskleisti Kauno Žemųjų Šančių karinio miestelio sudėtinių dalių architektūrinius savitumus; 3) Išanalizuoti Kauno Žemųjų Šančių karinio miestelio įtaką šiuolaikiniam priemiesčio miestovaizdžiui; 4) Apžvelgti Kauno Žemųjų Šančių karinio miestelio paveldo ir sociokultūrinės aplinkos santykį; 5) Ištirti Kauno Žemųjų Šančių karinio miestelio paveldo situaciją paveldosauginėje struktūroje; 6) Įvertinti Žemųjų Šančių karinio miestelio paveldo panaudojimo atvejus ir galimybes. Atlikus tyrimą išsiaiškinta, jog karinio miestelio susiformavimas ne tik militarizavo priemiestį, tačiau prisidėjo ir prie miesto urbanistinės struktūros formavimo. Karinis paveldas įtakojo priemiesčio miestovaizdį, išsiskirdamas architektūrine-urbanistine prasme, tačiau taip pat reikšmingas ir vertinant sociokultūrinius, ekonominiuose bei kitus procesus. Efektyvus karinio miestelio paveldo saugojimas bei panaudojimas gali turi įtakos priemiesčio darniajam vystymui bei kultūriniam tapatumui.
In order to protect In order to protect the territory from invasions of hostile forces and to strengthen the border of the Russian Empire, a fortress system, the fortress of Kaunas, which surrounded the city, was started to build. In the structure of fortress military objects, since the end of 19th century, the historical peripetias of military towns are distinguished. When the fortress's administrative-public-purpose processes were located in the central part of the city, in this case, the potential of suburban areas was assessed. One of the largest military town formed in Lower Šančiai, covering the entire part of the Nemunas peninsula, which is connected with the deployment of 110th Kamos and 29th infantry regiment, pontoon battalions and other military units. The object of this research is the Lower Šančiai military town built since 1886 until 1896, consisted of 365 administrative, residential, communication, warehousing and other constructions. The military town became significant not even as fortification aspect in the context of Kaunas forthress, but also one of factors shaping the urban landscape of the suburbs. In order to access the significance of military heritage in the context of today, the aim is to analyze the influence of the heritage of the Kaunas Lower Šančiai military town on the formation of the city urban landscape and to reveal the heritage functioning in today heritage protection and sociocultural system. Based on the various methodology – analytical, descriptive, field studies and other, are raised these tasks: 1) To investigate the historical development of the Kaunas Lower Šančiai military town; 2) To reveal the architectural peculiarities of the components of the Kaunas Lower Šančiai military town; 3) To analyze the influence of the Kaunas Lower military town on the formation of the urban landscape of the contemporary suburb; 4) Review the expressions of the heritage of the Kaunas Lower Šančiai military town in the sociocultural system; 5) To investigate the situation of the heritage of the Kaunas Lower Šančiai military town and the cases and possibilities of use. A research revealed that the formation of a military town not only militarized the suburb, but also contributed to the formation of urban structure. The military heritage influenced the urban landscape of suburb, distinguished of the architectural – urban meaning of, as well as significant in the assessment of sociocultural, economic and other processes. The effective storage and use of military heritage can make a positive contribution to the sustainable development of the suburb to cultural identity.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36503
Appears in Collections:2018 m. (MF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

126
checked on Mar 28, 2020

Download(s)

392
checked on Mar 28, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.