| Abstract: | Nuo XXI amžiaus pradžios Europoje, JAV ir kitose pasaulio valstybėse, pastebėjus baudžiamosios teisės efektyvumo stoką bandant sumažinti disponavimo narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms paplitimą, vis daugiau valstybių pasirenka dekriminalizavimo ir žalos mažinimo priemonių taikymo kryptį. Lietuvoje iki 2017 metų už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvo taikoma baudžiamoji arba administracinė atsakomybė. Lietuvos teismų praktikoje aiškių administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo kriterijų nebuvo, o nuo 2017 metų, panaikinus administracinę atsakomybę, kyla pagrįstos abejonės dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo atitikties ultima ratio principo reikalavimams.
Šio magistro baigiamojo darbo tikslas yra ištirti, ar baudžiamosios atsakomybės taikymas už disponavimą nedidelių kiekiu narkotinių medžiagų neturint tikslo jų platinti atitinka baudžiamosios teisės principo ultima ratio reikalavimus.
Šiame darbe panaudojant dokumentų ir doktrinos loginės-lingvistinės analizės metodus yra nustatytos ultima ratio principo esminės savybės ir įtaka baudžiamosios teisės sistemai.
Atsižvelgiant į ultima ratio principo turinį, panaudojant loginės-lingvistinės ir statistinės analizės metodus, šiame darbe yra išanalizuoti Portugalijos ir Čekijos valstybių teisiniai režimai, susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis asmeninėms reikmėms, ir šių valstybių pasiekti rezultatai. Pritaikant Lietuvos Konstitucinio Teismo nustatytus proporcingumo vertinimo kriterijus buvo ištirtas LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos kriminalizavimo proporcingumas.
Tai, kad kai kurios narkotinės medžiagos ekspertų yra vertinamos kaip mažiau pavojingos už legalioje apyvartoje dalyvaujantį alkoholį, suteikė pagrindą abejoti baudžiamosios atsakomybės taikymo proporcingumu Lietuvoje. Nustatyta, kad baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu asmeninėms reikmėms taikymas Lietuvoje nedavė teigiamų rezultatų, t.y. ženkliai išaugo šių nusikalstamų veikų skaičius, taip pat su narkotikų vartojimu susijusių žalos visuomenės sveikatai rodikliai nuolat prastėjo. Dėl šių priežasčių galima teigti, kad LR BK 259 str. 2 d. numatytos veikos kriminalizavimas yra neproporcinga priemonė siekiant narkotinių medžiagų paklausos ir su tuo susijusios žalos prevencijos tikslų.
Nustatyta, kad taikant administracinę atsakomybę kartu su kompleksinėmis žalos mažinimo priemonėmis Portugalijos ir Čekijos valstybėse, buvo pasiekti pozityvūs rezultatai narkotikų vartojimo paplitimo ir su tuo susijusios žalos mažinimo srityse.
Dėl baudžiamosios atsakomybės už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų asmeninėms reikmėms neatitikimo proporcingumo reikalavimams ir ES valstybėse taikomomis, baudžiamajai teisei alternatyviomis, priemonėmis pasiektų pozityvių rezultatų padaryta išvada, kad LR BK 259 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos kriminalizavimas neatitinka baudžiamosios teisės principo ultima ratio reikalavimų.
Atsižvelgiant į Lietuvos teisės doktrinos atstovų nuomones ir kitose ES valstybėse pasiteisinusias priemonės yra siūloma Lietuvoje panaikinti baudžiamąją atsakomybę už disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų asmeninėms reikmėms, už šias veikas nustatant administracinę atsakomybę ir pritaikant kompleksiškas žalos mažinimo priemonės pagal kylančias grėsmes visuomenei.
The aim of this Master's thesis is to analyse whether imposing criminal liability for possessing small quantities of narcotic or psychotropic substances for personal use complies with the requirements of the principle ultima ratio. The subject of the research is definition of the ultima ratio principle, it’s meaning for the criminal law system and criminal liability for possessing small quantities of narcotic or psychotropic substances for personal use correspondence with the ultima ratio principle requirements. The research raises a hypothesis that criminal liability application for possessing small quantities of narcotic of psychotropic substances for personal use doesn’t comply with the requirements of the ultima ratio principle. In order to achieve the aim of this thesis, the following four objectives have been set: 1. to inspect international drug control mechanism’s discretion limits to Lithuania and to compare national regulation, concerning possession of small amount of drugs or psychotropic substances for personal use, before and after the Lithuania’s administrative offences code came into force; 2. to reveal the ultima ratio principle’s definition and position in the criminal law system; 3. to analyse and compare mechanisms and consequences of decriminalization in selected countries of the European Union; 4. to evaluate application of criminal liability for possession of drugs in small amount for personal use compliance with the requirements of the ultima ratio principle in Lithuania. The study was conducted through document and doctrine analysis, comparison, systemic-linguistic and statistical analysis methods.
Several aspects determine the relevance and problems of the research. Firstly, since the beginning of XXI century some of European Union member states and some other countries started to decriminalize possession of narcotics for personal use due to questionable harm of some types of narcotics’ and negative outcome of criminal law application for illegal possession and use. Secondly, until 2017, administrative and criminal liabilities for possession of drugs for personal use were applied in Lithuania. In 2017 administrative liability was abolished and now only criminal liability can be imposed. The fact that pre 2017 administrative liability was imposed based on the ultima ratio and the proportionality principles, suggested that in some cases application of criminal liability could be disproportionate.
The thesis is composed of three chapters, each of them dealing with different stages of the research. First chapter of the thesis identifies imposed international restrictions on national law concerning possession of narcotics for personal use, explores and compares Lithuania’s national laws before and after administrative liability abrogation. Second chapter identifies the definition of the ultima ratio principle and determines it’s meaning for the criminal law system. Third chapter of the thesis focuses on criminal liability for possession of small amount of drugs for personal compliance with the requirements of the ultima ratio principle. Third chapter consists of two subsections concerning relation of illegal drug possession and the ultima ratio principle. First subsection examines proportionality of criminal liability for possession of small amount of drugs for personal use in Lithuania. Second subsection explores Portugal and Czech Republic legal regimes concerning possession of drugs for personal use and identifies applicable harm reduction measures aimed to reduce negative consequences of drug use. Also evaluates efficiency of the harm reduction measures.
The principal conclusion of the thesis is that criminal liability for possessing small quantities of narcotic of psychotropic substances for personal use doesn’t comply with the requirements of the ultima ratio principle. Initial hypothesis has been proved based on the inquired results.
The results revealed that: (1) International restrictions allows states to pick effective measures concerning drug possession for personal use, according to state’s constitutional principles and fundamental norms; (2) When creating and applying law, the imperative ultima ratio principle requires to estimate: (a) criminal liability’s proportionality to severity and damage caused by infringement; (b) possibilities to achieve the goal of criminal liability by alternative legal branches. (3) Before abolition of administrative liability for drug possession for personal use, distinctions off criminal and administrative liability were based on the ultima ratio principle and severity of the infringement; (4) In Portugal and Czech Republic positive results in drug demand and drug harm reduction, such as decrease in drug use prevalence, decreased death rates and reduced new HIV and AIDS cases related to drug use, have been reached by applying administrative liability alongside with the measures of harm reduction; (5) It is possible to reduce drug possession cases and harm related to it though administrative liability, alongside application of systemic harm reduction measures. (6) Imposing criminal liability is not proportionate to severity and damage caused by possessing a small amount of narcotics for personal use.
Suggestions related to the legal regulation and practical aspects are presented in this thesis:
Based on the thesis results, it is suggested to decriminalize possession of narcotic or psychotropic substances in small amounts for personal use and instead of criminal liability to impose administrative liability with the harm reduction measures. |
