Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36437
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Edukologija / Educology
Author(s): Ančlauskaitė, Jolita
Title: Universiteto dėstytojo mokymasis neformaliu ir savaiminiu būdu
Other Title: Non-formal and informal learning of the university teacher
Date: 23-May-2018
Keywords: Universitetas;Dėstytojas;Mokymasis;University;Lecturer;Learning
Abstract: Žinių visuomenės kontekste universiteto dėstytojui tenka susidurti su vis didesniais iššūkiais. Iš jo reikalaujama plataus išsilavinimo ir drauge nuolatinio siekio tobulėti, sekti ir taikyti naujoves savo darbe. Tyrimo problema. Universitetuose priimta tvarka dėstytojo veiklą vertinti pagal jo mokslinės produkcijos indėlį, tačiau dėstytojo profesijai priklauso ir didaktinė veikla. Kol kas nėra bendros sistemos, kaip būtent ši veikla būtų apibrėžta ir vertinama, nesukurta motyvavimo sistema, todėl neaišku, kokių veiksnių vedami dėstytojai mokosi ir tobulėja, norėdami kuo geriau atlikti tiek mokslinį, tiek didaktinį savo darbą. Tyrimo tikslas – nustatyti veiksnius, lemiančius universiteto dėstytojo mokymąsi neformaliu ar savaiminiu būdu. Tyrimo objektas – universiteto dėstytojų mokymąsi lemiantys veiksniai. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo imtį sudaro 12 universiteto dėstytojų. Išvados. Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad universiteto dėstytojai teigiamai vertina ir noriai imasi neformalaus ar savaiminio mokymosi, suvokdami tai kaip neišvengiamą savo profesijos elementą. Išskirtinė šios profesijos ypatybė – įvairiapusiškumas – dažnai skatina gilinti jau turimas ar privalomas įgyti žinias daugumoje sričių, o akiračio plėtimas, įvairių naudingų patirčių, įkvėpimo naujiems darbams ieškojimas įvardijamas kaip nuolatinis akstinas profesiniame kelyje. Aukštajame moksle nuolat aptariami kokybės klausimai taip pat daro didelę įtaką įvairių kompetencijų plėtojimui neformaliu ar savaiminiu būdu. Tobulėjant ir norint kuo kokybiškiau atlikti savo darbą bandoma įtvirtinti tam tikras pozicijas darbe. Suvokdami konkurencingos aplinkos poveikį ir aukštus reikalavimus siekiant karjeros, dėstytojai deda dideles pastangas papildomai mokytis ir tobulėti. Neturėdami didaktinės darbo patirties, dėstytojai yra priversti imtis netradicinių mokymosi būdų. Vėlesnis edukacinio darbo vertinimo nebuvimas skatina patiems analizuoti savo darbą, mokytis iš klaidų ar kitų dėstytojų gerosios patirties. Patirties trūkumas ir kompetencijos spragos taip pat paliekamos kiekvieno asmeniniam suvokimui ir bandymams jas taisyti mokantis neformaliai ar savaime.
University lecturers face increasing challenges in the context of the knowledge society. They are required a wide range of education as well as a constant desire for the improvement following up and applying innovations in their work. The research problem. According to the established university regulations, lecturers’ activities are evaluated based on their scientific contributions; however, the profession of a university lecturer also includes didactic activities. There is no unified system for defining and evaluating these activities and the system for motivation is not established so far. For these reasons, it is unclear what factors encourage university lecturers to engage in learning and improving in order to carry out their scientific and didactic duties effectively. The aim of this research - to identify the factors that encourage lecturers to engage in a non-formal or an informal learning. The object of the research - the factors that encourage university teachers to engage in learning. The method of the research - a semi-structured interview. The scope of the research - 12 university lecturers. Conclusions. The results of the empirical research have shown that university lecturers positively evaluate and engage in a non-formal or an informal learning and regard it as an integral part of their profession. The distinctive feature of this profession is the versatility that often encourages improving the already acquired or compulsory to acquire knowledge in various fields. Moreover, the personal development, the search for various useful experiences or inspirations are referred to as a permanent stimulus in the professional path. In addition, quality issues discussed in the higher education field have a strong impact on the development of various competences in a non-formal or an informal learning. University lecturers develop and seek to carry out their duties effectively in order to establish various positions in their work. Lecturers face the impact of a competitive environment as well as high demands in the professional field and for these reasons, they seek additional learning and development. University lecturers have to look for non-traditional learning ways as they do not have a didactic work experience. The lack of didactic work evaluation encourages lecturers to analyze their own work, learn from mistakes or from positive experiences of other university lecturers. The lack of experience and competence is regarded as an individual responsibility that leads to attempts of improvement through a non-formal or an informal learning.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36437
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

56
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

66
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.