Dreaming in the face of decay: ecology of lack and politics of space

Abstract

Contemporary world seems to balance between two extremes - dreaming about bright, technologically advanced future and constant reminders about ever-present possibility for ecological, political and social disaster. This condition requires not only re-thinking of our relation with nature, but also new look at the space. Juxtaposing ecology and theory of space allows reciprocal approach, challenges ossified structures and builds reciprocal relation. Nonidentity, negative dialectics and the mesh is crucial terms in drawing creative lines between new forms of ecology and space. Lefebvre's coined term production of space immerses space into endless network and productive relation. Space is no longer passive recipient, but rather active part of the network. Ideology effects both space and ecology, leaving no neutral participants.

Atrodo, kad šiuolaikinis pasaulis balansuoja tarp dviejų kraštutinumų - svajonės apie ryškią, technologiškai pažangią ateitį ir nuolatinį priminimą apie visuotinę ekologinės, politinės ir socialinės nelaimės galimybę. Ši sąlyga reikalauja ne tik persvarstyti mūsų santykį su gamta, bet ir naują požiūrio į erdvę. Ekosistemos ir kosmoso teorijos ypatumai leidžia turėti abipusį požiūrį, iššaukia susikaupusias struktūras ir sukuria abipusį santykį. Neteisėtai neigiama dialektika ir tinklelis yra esminiai terminai brėžiant kūrybines linijas tarp naujų ekologijos formų ir erdvės. "Lefebvre" sukurtas terminas panardina erdvę į begalinį tinklą ir produktyvų ryšį. Erdvė nebėra pasyvus gavėjas, o aktyvi tinklo dalis. Ideologija veikia erdvę ir ekologiją, nepalikdama neutralių dalyvių.