Lietuvos amžiaus struktūros (r)evoliucija ir demografinio senėjimo iššūkiai

Abstract

Su retomis išimtimis pasaulio populiacija sensta. Šis fenomenas būdingas ekonomiškai išsivysčiusioms Vakarų valstybėms, ypač Europos Sąjungos šalims. Ne išimtis ir Lietuva, kuri paskutiniu metu pasižymi itin dideliu populiacijos senėjimo tempu. Amžiaus struktūros kaitą veikia demografiniai procesai (gimstamumas, mirtingumas ir migracija). Pagrindiniai senėjimo varikliai Lietuvoje yra mažas gimstamumas ir didelė emigracija. Senstanti visuomenė susiduria su (r)evoliuciniais demografinio senėjimo sukeltais iššūkiais, veikiančiais įvairius socialinius institutus. JT ir Pasaulio sveikatos organizacijos suformuluota aktyvaus senėjimo koncepcija, kurios tikslas yra per žmonių dalyvavimą, saugumą ir sveikatą gerinti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, yra atsakas į demografinio senėjimo iššūkius. Būtent aktyvus senėjimas ir vyresnio amžiaus žmonių dalyvavimas galėtų spręsti demografinio senėjimo iššūkių sukeltas problemas. Tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos amžiaus struktūros pokyčius, įvardyti demografinio senėjimo iššūkius ir aktyvaus senėjimo kryptis. Tyrimo objektas - Lietuvos amžiaus struktūros kaita, demografinio senėjimo iššūkiai. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, pusiau struktūruotas ekspertų interviu.

World population with several exceptions are experiencing demographic aging. Demographic aging means that the number or proportion of older people are increasing and/or the number of people the younger generations decreasing. These changes impact the age structure of population, which are shaped by main three demographic processes fertility, mortality and migration. Lithuania is one of East European countries (member of EU) which is experiencing especially quick demographic aging. The longer life of individuals is a big achievement of our civilization. However it brings a lot of challenges for the countries social institutes. WHO and UN formulated a concept of active aging which by improvement of participation, security and health shows how it is possible to achieve better quality of life of older people. We put a special attention to the social participation, which could be a solution of solving some of the challenges of demographic aging. To achieve the goals of the research science literature analysis and expert qualitative interviews with specialists working in these fields were used.