Religingumo ir socialinės kompetencijos reikšmė 9-tos ir 11-tos klasės mokinių prisitaikymui mokykloje
Gudas, Aurimas |
Tyrimo tikslas: nustatyti religingumo ir socialinės kompetencijos reikšmę 9-tų ir 11-tų klasių mokinių prisitaikymui mokykloje. Tyrime dalyvavo 134 Kauno regiono gimnazijų moksleiviai (57 vaikinai ir 77 merginos) besimokantys 9-tose ir 11-tose klasėse. Tyrime naudota į lietuvių kalbą išversta Centrinio religingumo skalė (Huber, S., Huber, O. W., 2012), Socialinės kompetencijos testas (Ullrich und de Muynck, 1998, adaptuota R. Lekavičienės, 2001), Paauglio psichologinio funkcionavimo klausimyno Prisitaikymo mokykloje skalė (Pakrosnis, Čepukienė, 2013). Tyrimo rezultatai: Tyrimo rezultatai rodo, kad didėjant merginų viešai religinei praktikai, gerėja jų prisitaikymas mokykloje. Didėjant devintokų religinei praktikai, gerėja jų prisitaikymas mokykloje. Taip pat didėjant mokinių socialinei kompetencijai, gerėja jų prisitaikymas mokykloje. Gebėjimas paprašyti paslaugos ir vieša religinė praktika reikšmingai prisideda prie geresnio mokinių prisitaikymo mokykloje, kai atsižvelgiama į reikšmingus sociodemografinius veiksnius. Bendras pasitikėjimas savimi, gebėjimas reikšti savo jausmus, gebėjimas parašyti paslaugos, socialinė kompetencija, atsparumas nesėkmėms ir kritikai reikšmingai prisideda prie geresnio vaikinų prisitaikymo mokykloje. Taip pat tyrimo rezultatai atskleidė, kad didėjant devintokų gebėjimui paprašyti paslaugos, gerėja jų prisitaikymas mokykloje. Didėjant vienuoliktokų gebėjimų reikšti savo jausmus5 bei paprašyti paslaugos, gerėja jų prisitaikymas mokykloje. Bendras pasitikėjimas savimi reikšmingai prisideda prie geresnio prisitaikymo nekatalikiškose gimnazijose. Atliktas tyrimas parodė, jog gebėjimas paprašyti paslaugos reikšmingai prisideda prie geresnio prisitaikymo katalikiškose gimnazijose. Didėjant mokinių gebėjimui paprašyti paslaugos ir viešai religinei praktikai gerėja jų prisitaikymas mokykloje. Katalikiškų gimnazijų mokiniai pasižymi geresniu prisitaikymu mokykloje, nei nekatalikiškų gimnazijų mokiniai.
The aim of the research: to determine the significance of religiosity and social competence for the adaptation of pupils of the 9th and 11th grades in school. The study involved 134 pupils of Kaunas region gymnasiums (57 boys and 77 girls) who were studying in 9th and 11th grades. The study used a Centralized Religiosity Scale translated into Lithuanian (Huber, S., Huber, OW, 2012), Social Competence Test (Ullrich und de Muynck, 1998, adapted by R. Lekavičienė, 2001), The Psychological Functional Questionnaire for Adolescent's Adaptation for School Scale (Pakrosnis, Čepukienė, 2013). Research results: The results of the research show that with the increase of girls' religious practice publicly, their school adjustment improves. As for 9th grade religious practices increase, their school adjustment improves. As the pupils' social competence grows, their school adjustment improves. Ability to ask for help and public religious practice make a significant contribution to better school adjustment, when significant socio-demographic factors are taken into account. Common selfconfidence, the ability to express one's feelings, the ability to ask for help, social competence, resistance to failure and criticism makes a significant contribution to the better school adjustment for boys. Also, the results of the research revealed that for 9th grade with increasing of ability to ask for a help, their school adjustment improves. For 11th grade as the ability to express their feelings and request for help increases, their school adjustment improves. Common self-confidence contributes significantly to better adaptation in non-Catholic gymnasiums.7 A study has shown that the ability to request for help contributes significantly to better adaptation in Catholic gymnasiums. With the increasing ability of students to ask for service and public religious practice, their school adjustment improves. The students of the Catholic gymnasium are better adapted to the school than non-Catholic gymnasium students.