Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36408
Full metadata record
DC FieldValueLanguage
dc.contributorVytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Sociologijos katedralt_LT
dc.contributor.advisorStankūnienė, Vladislava-
dc.contributor.authorJakštienė, Justina-
dc.date.accessioned2018-05-17T08:34:24Z-
dc.date.available2018-05-17T08:34:24Z-
dc.date.issued2018-05-23-
dc.identifier.urihttps://hdl.handle.net/20.500.12259/36408-
dc.description.abstractIlgalaikis gimstamumo lygio mažėjimas, kuris daugumoje Europos ir kitų išsivysčiusių valstybių nebesiekia kartų kaitą užtikrinančio rodiklio, veda prie populiacijos senėjimo ir kelia nemenkų iššūkių valstybių vykdomų politikų efektyvumui. Lietuvos gimstamumo lygio trajektorija krenta nuo XX a. pradžios ir, reikšmingai svyruodama, laikosi žemame lygmenyje. Stebimi demografiniai nuostoliai, susiję su mažu gimstamumu, yra ne tik šiandienos, bet ir ateities problema. Kryptinga šeimos politika ir tikslios priemonės galėtų būti konstruktyvus atsakas. Šio darbo tikslas – atskleisti galimą šeimos politikos ir vaiko priežiūros paslaugų kuriamą poveikį gimstamumui. Tyrime naudojama mokslinės literatūros ir teorijų analizė, tyrimo „Ikimokyklinio amžiaus vaikų priežiūra Lietuvoje 2012“ antrinė kiekybinių duomenų analizė, pusiau struktūruoti ekspertų interviu, teisės aktų analizė. Teorijų analizė leidžia daryti išvadą, kad šeimos politikos efektyvumas ir gimstamumo lygis, artimas kartų kaitos užtikrinimui, pastebimas tose valstybėse, kurios, ją vykdydamos, vadovaujasi intervencijos į privačiąją šeimos sritį principu (o ne laikosi nesikišimo politikos), nuosekliai ir kompleksiškai taiko šeimos poreikius atitinkančias priemones (vaiko priežiūros paslaugos, ypač ankstyvojo amžiaus vaikams), užtikrina aukštą dekomodifikacijos laipsnį valstybėje. Empirinė analizė atskleidė, kad šeimos, gyvenančios didmiesčiuose (ypač Vilniuje), turinčios aukštus prokreacinius tikslus, kelia aukštus lūkesčius Vyriausybės vykdomai šeimos politikai, užtikrinant kokybiškas, prieinamas vaikų ugdymo paslaugas darželiuose ir lopšeliuose, siekiant užtikrinti galimybes derinti apmokamą darbą ir vaikų auginimą. Mažas vaikų priežiūros paslaugų (ypač iki 3 metų amžiaus) išvystymas ir ilgos motinystės atostogos kuria familizuojantį efektą, turintį neigiamą poveikį gimstamumui. Lietuvos teisės aktuose nėra įprasta identifikuoti aiškių pronatalistinių tikslų. Dažnai mažas gimstamumas iškeliamas kaip problema, tačiau vykdomojo pobūdžio dokumentuose nėra nustatoma konkrečių veiksmų ar finansavimo šaltinių susidariusiai situacijai pakeisti, o iki 2023 metų numatoma vaiko priežiūros paslaugų plėtra mažareikšmė ir nekuria prielaidų gimstamumo pokyčiams ateityje. Šiame darbe naudoti 56 literatūros šaltiniai ir 10 teisės aktų. Pateikiamos 6 lentelės ir 21 paveikslas. Darbo pabaigoje pridedama 11 priedų ir 8 interviu transkripcijos.lt_LT
dc.description.abstractLong-term fertility level decrease, which in majority Europe and other developed countries does not reach replacement fertility level, leads to population ageing and challenges the effectiveness of public policy. The trajectory of Lithuanian fertility level falls since the beginning of 20th century and after significant fluctuations remains in low level. Low fertility based demo-graphical losses are not only today's, but also further future problem. Targeted family policy and measures could be a constructive respond. The aim of this thesis – to display family policy and childcare possible impact on fertility. In this research used scientific literature and theory analysis, secondary quantitative “Preschool childcare in Lithuania 2012” survey data analysis, semi-structured interviews and the analysis of legal acts. The theory analysis allows to conclude that effectiveness of family policy and fertility level is near the replacement level in the countries, where the interventions to the private family area is applied. Those countries develops integrated family policy measures, according to family needs (childcare, especially in early ages), ensures high level of decomodification in the country. Empirical analysis revealed, that families, who lives in biggest Lithuanian cities (in particular Vilnius) and has high procreational aims, rises high expectancies from Government implemented family policy, ensuring qualitative, accessible childcare in kindergartens or nurseries. Ensuring the paid work and family reconciliation. Low level of childcare development (in particular up to 3 years) and long maternity leave creates familiaristic effect, which makes a negative impact on fertility. It is not common in Lithuanian national legal acts to identify clear pronatalistic aims. Low fertility usually identified as a problem, but in executive documents, there is no concrete actions or funding sources stated. The childcare development in Lithuania, planned up to 2023 is small scale and will not affect the rise of the fertility level. The thesis includes 56 literature sources, 10 legal acts, 6 tables and 21 pictures.en_US
dc.format.extent80 p.-
dc.language.isolten_US
dc.rightsLaisvai prieinamas internete / Free access-
dc.subjectŠeimos politikalt_LT
dc.subjectVaikų priežiūros paslaugoslt_LT
dc.subjectGimstamumaslt_LT
dc.subjectProkreaciniai tikslailt_LT
dc.subjectFamily policyen_US
dc.subjectChildcareen_US
dc.subjectFertilityen_US
dc.subjectProcreational aimsen_US
dc.subject.otherSociologija / Sociology (S005)-
dc.titleŠeimos politikos priemonių galimas poveikis gimstamumui (vaikų priežiūros paslaugų plėtra)lt_LT
dc.title.alternativeFamily policy measures possible impact on fertility (childcare development)en_US
dc.typemaster thesis-
item.fulltextWith Fulltext-
item.grantfulltextopen-
crisitem.author.deptSocialinių tyrimų centras-
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)
Files in This Item:
Show simple item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

156
checked on Dec 5, 2021

Download(s)

694
checked on Dec 5, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.