Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36389
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Jurgelaitytė, Veronika
Supervisor: Eidukevičiūtė, Julija
Title: Suaugusių vaikų gyvenimo kompleksinių poreikių turinčioje šeimoje patirties kritinė refleksija
Other Title: Life in the family with complex needs: the critical reflection of adult children experiences
Extent: 100 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinės gerovės institutas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Kompleksinių poreikių turinti šeima;Patirties kritinė refleksija;Life in the family with complex needs;Critical reflection
Abstract: Magistro darbe analizuojama kompleksinių poreikių turinčių šeimų aplinka, jų gyvenimo būdas ir bruožai. Aptariama, su kokiais sunkumais susiduria šiose šeimose augantys vaikai ir kokių pasekmių jų socializacijai gali turėti šeimoje gautos gyvenimo pamokos, perimant šeimos nariams būdingus vaidmenis ir perkeliant juos į savo gyvenimą. Nagrinėjamos pagalbos kompleksinių poreikių turinčiai šeimai galimybės, sprendžiant sudėtingas tokių šeimų problemas ir siekiant ugdyti jose augančių vaikų atsparumą neigiamiems aplinkos veiksniams. Darbe atliktu tyrimu siekiama atskleisti vaikų, augusių kompleksinių poreikių turinčioje šeimoje, konstruojamą gyvenimo scenarijų. Tyrimo uždaviniai: 1) atskleisti suaugusių vaikų, augusių kompleksinių poreikių turinčioje šeimoje, konstruojamus tarpusavio santykius su tėvais; 2) aptarti suaugusių vaikų, augusių kompleksinių poreikių turinčioje šeimoje, konstruojamų santykių su aplinka prasmę; 3) aprašyti suaugusių vaikų, augusių kompleksinių poreikių turinčioje šeimoje, socialinės pagalbos kompleksinių turinčiai šeimai plėtros galimybes. Siekiant tyrimo tikslo buvo atliktas kokybinis tyrimas, taikant interviu duomenų analizę. Kokybiniame fenomenologiniame tyrime vadovaujamasi konstruktyvistinėmis nuostatomis, nusakančiomis nuoseklų patirčių konstravimą bei interpretavimą, remiantis gauta patirtimi. Tyrimo dalyvės – šešios suaugusios moterys, augusios kompleksinių poreikių turinčiose šeimose. Taikyta tikslinė atranka. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad kompleksinių poreikių turinti šeima atitinka socialinės rizikos šeimos charakteristiką su joms būdingu ydingu tarpusavio santykių konstravimu, netinkamu vaidmenų pasiskirstymu šeimoje. Kompleksinių poreikių turinčių šeimų tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai dažnai nepastovūs, komplikuoti. Vaikai jaučiasi nepatenkinti dėl tėvų priežiūros ir dėmesio trūkumo. Šis nepasitenkinimas skatina perkelti vaikystės nuoskaudas į tolimesnį gyvenimo tarpsnį. Gebėjimas ir noras suprasti tėvus, susitaikyti su savo praeitimi svarbus gerai savijautai ir tolimesnio gyvenimo planavimui. Tyrimo dalyviai nurodė, kad jiems svarbūs santykiai su broliais ir seserimis, suteikiantys emocinį pasitenkinimą ir palaikymo galimybes. Skurdas yra vienas iš socialinės rizikos veiksnių. Kompleksinių poreikių turinčiose šeimose dominuoja skurdi materialinė aplinka: gyvenamojo ploto, baldų, būtiniausių daiktų trūkumas, šaltis ir sąlygų higienai palaikyti nebuvimas. Dėl skurdo ir būtiniausių patogumų trūkumo tinkamai nesirūpinama asmenine vaikų higiena. Vaikai dėl nešvaros mokykloje patiria patyčių, kurios mažina jų savivertę, motyvaciją mokytis, skatina nenorėti eiti į mokyklą. Dėl skurdo ir tėvų abejingumo nukenčia ir vaikų mityba. Tokios gyvenimo sąlygos riboja vaikų vystymosi ir mokymosi galimybes, kelia riziką vaikų fizinei ir psichologinei sveikatai. Patirti išgyvenimai skatina kurti savo gyvenimo scenarijų, pagrįstą įsidarbinimo ir pastovių pajamų turėjimo siekiu, kuriant jaukius namus, draugišką šeimą, finansinį stabilumą. Informančių požiūriu, tobulinant socialinės pagalbos teikimą kompleksinių poreikių turinčioms šeimoms, aktualus klientų savarankiškumo ir iniciatyvumo skatinimas teikiant pagalbą daiktais. Nustatyta, kad veiksmingiausios priemonės yra socialinio darbuotojo rodomas dėmesys, bendravimas, konsultavimas ir patarimai, problemų sprendimas, šeimos gyvenimo pokyčių inicijavimas. Aktualios įdarbinimo paslaugos, suteikiant galimybę patiems gauti pajamų ir savarankiškai pasirūpinti savo šeimos gerove. Informančių nuomone, ypač svarbu griežčiau elgtis su kompleksinių poreikių turinčių šeimų nariais, motyvuojant juos keisti gyvenimo būdą.
The master's work analyzes the environment of families with complex needs, their way of life and features. It discusses the difficulties faced by children growing up in these families and the consequences of their socialization that they can have in their family life lessons, taking on family roles and transferring them to their lives. The problem of assistance to families with complex needs is considered in solving complex problems of such families and in order to develop the children resistance to negative environmental factors. The research is aimed to reveal the scenario of life created by children who have grown up in a family with complex needs. The research tasks are as follows: 1) to reveal the relationships between parents with adult children who have grown in a family with complex needs; 2) discuss the meaning of the relationship with the environment created by adult children who have grown up in a family with complex needs; 3) to describe the possibilities of social assistance for development of adult children who have grown in a family with complex needs. In order to achieve the objective of the study, a qualitative study was carried out using an interview data analysis. The qualitative phenomenological research is based on constructivist attitudes that describe the development and interpretation of consistent experiences based on the experience gained. The study participants included six adult women who grew up in families with complex needs. Target selection applied. An analysis of the research data revealed that a family with complex needs meets the social risk family's characteristics with the development of vague interrelationships with them, and the inappropriate distribution of roles in the family. Relationships between parents and children of families with complex needs are often volatile, complicated. Children are dissatisfied with the lack of parental care and attention. This dissatisfaction promotes the transfer of childhood harassment to a later stage in life. Ability and desire to understand parents, to reconcile with their past are important for well-being and planning for further life. Participants in the study indicated that their relationship with their brothers and sisters is important, providing emotional satisfaction and support. Poverty is one of the social risk factors. Families with complex needs are dominated by a poor material environment: the lack of living space, furniture, the lack of essential items, the cold and the lack of hygiene conditions. Due to poverty and the lack of essential facilities, personal hygiene of children is not adequately addressed. Children, due to felony, experience bullying that reduces their self-esteem, motivates their learning, promotes a reluctance to go to school. Poverty and the indifference of parents also affect children's diet. Such living conditions restrict children's development and learning opportunities, pose a risk to children's physical and psychological health. These experiences encourage the development of a scenario of their own lives, based on the goal of employing and steady income, creating a cozy home, a friendly family, and financial stability. From the point of view of informants, improving the provision of social assistance to families with complex needs is urgent promotion of customer autonomy and initiative by providing help with things. The most effective measures are found to be social worker exposure, communication, counseling and counseling, problem solving, initiation of family life changes. Recruitment services are topical, enabling them to generate income and self-care for their family well-being. In the opinion of informants, it is especially important to be more rigorous in dealing with members of families with complex needs, motivating them to change their lifestyle.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36389
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
veronika_jurgelaityte_md.pdf1.26 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

218
checked on Sep 6, 2020

Download(s)

68
checked on Sep 6, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.