| Abstract: | Regulatory sandboxes are the legal instrument which creates a license-free environment for start-ups to trial their financial products in a real market, without being fined by the regulator for non-compliance with financial market rules. According to legal researchers regulatory sandboxes are considered to be a smart regulation , the legal instrument which lets both newcomers of the market and conduct authorities learn from each other and sophisticate the existing regulatory environment.
On the other hand, regulatory sandboxes are still far from perfect. Many scholars state that supervisor authorities have undermined the legal basics and forgot to ensure the fair competition and market protection. For this reason, this work has raised the hypothesis, that fostering of the financial innovations through regulatory sandboxes maintain fair competition in the financial markets.
This work highlights main concepts of the regulatory sandboxes in United Kingdom, Australia, Switzerland, Lithuania or Hong Kong, and distinguishes free-riding, data monopolies, algorithm collusions and horizontal agreements as the main competition issues caused by the FinTechs participating in the regulatory sandboxes.
Detail comparative analysis of legal acts, judicial practices, hypothetical model situations, analogies and scholarly literature allowed to make a conclusion that hypothesis have been partly denied. Inexperience of regulators, vague legal acts sets clear alert that fostering of the financial innovations through regulatory sandboxes do not maintain fair competition, but according to J. Neuburger, many new legal issues could arise as a reflection of the technologies, so regulatory sandboxes could be seen as a perfect tool of prevention.
Elektroninių finansinių technologijų (toliau – „FinTech“) plėtra pastaruoju metu yra labai intensyvi. Vadovaujantis Statista atlikto tyrimo duomenimis, šiuo metu FinTech rinkos dydis yra 19,9 mlrd. JAV dolerių, o per ateinančius kelerius metus šis skaičius turėtų dar labiau išaugti. Norėdami tapti šios didelės rinkos dalimi, startuoliai savo idėjas sieja būtent su finansinėmis technologijomis. Visuotinai žinomas faktas, kad finansų rinkos yra griežtai reguliuojamos. Konkurencijos teisės ekspertų teigimu, griežtas reguliavimas, dideli atitikties teisiniams reikalavimams kaštai sukuria rimtas kliūtis jaunam verslui patekti į rinką.
Tikėdamasi išspręsti šią problemą bei užkirsti kelią nereglamentuojamiems santykiams, Jungtinės Karalystės Finansų priežiūros institucija (angl. Financial Conduct Authority, toliau – „FCA“), 2016 metais pristatė teisinį naujadarą - bandomąsias finansinių inovacijų aplinkas (angl. regulatory sandboxes, toliau – „Bandomoji aplinka“). Pagrindinis šio teisinio įrankio tikslas – panaikinti visas kliūtis startuoliams įžengti į rinką, leidžiant pastariesiems išbandyti savo produktus ir teikiamas paslaugas tikromis rinkos sąlygomis, tačiau išvengiant papildomų investicijų teisinio reglamentavimo atitikčiai. Pasak D. A. Zetzsche, Bandomosiomis aplinkomis gaunama nauda yra abipusė: startuoliai gali greičiau integruotis į rinką ir tobulinti verslą atsižvelgiant į realių vartotojų interesus, tuo tarpu įstatymo leidėjas geriau pažindamas technologijas, gali preventyviai užkirsti kelią nereglamentuojamų santykių vystymuisi ir logiškai tobulinti esamus teisinius įrankius.
Šio teisinio įrankio keliamais tikslais bei tikėtina nauda susižavėjo daugelis kitų finansų priežiūros institucijų. Bandomąsias aplinkas šiuo metu yra įsteigę tokios šalys kaip Kanada, Šveicarija, Australija, Estija, Danija, Nyderlandai ar Ispanija, apie planus kitąmet pradėti šio įrankio veikimą paskelbė ir Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į didelę Bandomųjų aplinkų plėtrą, Europos Komisija (toliau – „EK“) viliasi suvienodinti šio teisinio įrankio keliamus reikalavimus visose Europos Sąjungos šalyse bei tokiu būdu iki 2019 m. sukurti vieningą Bandomąją aplinką visoje Europoje.
Atsižvelgiant į didelį šio teisinio įrankio plėtros mastą bei finansų rinkos jautrumą, šiame darbe buvo nuspręsta ištirti Bandomąsias aplinkas konkurencijos teisės prizmėje. Darbe yra keliama hipotezė, kad finansinių inovacijų skatinimas Bandomosiomis aplinkomis užtikrina sąžiningą konkurenciją finansų rinkose. Atsižvelgiant į FinTech kompleksiškumą, šiame magistriniame darbe buvo iškelti probleminiai aspektai, kurie yra tiesiogiai susiję su šių verslų plėtra, juos sugretinant su jau esamais teisiniais įrankiais.
Pirmajame šio darbo skyriuje yra apžvelgiama Bandomųjų aplinkų koncepcija, sulygintos skirtingose jurisdikcijose (Jungtinės Karalystės, Australijos, Hong Kongo, Šveicarijos, Lietuvos ir kt.) esančių Bandomųjų aplinkų taisyklės. Siekiant labiau susisteminti atliktą lyginamąją analizę, pirmajame skyriuje buvo sukurtas filtras, išskiriantis analizuojamas teisines taisykles į tris rūšis: 1. Taikymo sritis ir potencialūs dalyviai, 2. Naudojimosi bandomosiomis aplinkomis laikotarpis bei testavimo mastas ir 3. Saugikliai. Pasitelkus šiuos filtrus bei atlikus lyginamąją analizę, buvo padaryta išvada, kad daugelis finansų priežiūros institucijų nukopijavo didžiąją dalį FCA Bandomųjų aplinkų modelio, tačiau aspektus, susijusius su vartotojų teisių bei finansų rinkos stabilumo apsauga, paliko neapibrėžtus. D. A. Zetzsche teigimu, neapibrėžtumas atbaido potencialus šio teisinio įrankio dalyvius, kurie savo verslo kūrimui renkasi geriau organizuotas ir daugiau patirties turinčias valstybes. Manytina, kad teisinio vakuumo sukūrimas yra naudingas tik į klientus neorientuotam verslui, kurio tikslas dažnai gali sietis su baudžiamosios teisės instituto analizuojamomis veikomis.
Nuosekliai analizuojant, antrajame skyriuje yra nagrinėjama „pasipelnymo“ (angl. free-riding) problema. Teisės ekspertų nuomone, ši problema kyla dėl didelio neapibrėžtumo teisiniame reguliavime bei FinTech verslo tarptautiniškumo. Siekiant tinkamai įvertinti, ar ši ekspertų iškelta teorija yra teisinga, šiame darbe buvo pasitelkti elgsenos ekonomikos teoriniai aspektai ir sukurta hipotetinė situacija, kuri buvo vertinama pasitelkiant matematinę, M. Flood ir M. Dresher sukurtą „Kalinio dilemos“, teoriją. Atsižvelgiant į analizės rezultatus, yra daroma išvada, kad startuoliai, galėdami rinktis, ar a) investuoti į verslo plėtrą, keičiant jurisdikcijas, ar b) investuoti į atitiktį teisiniam reglamentavimui, pasirinks variantą b. Savitarpio susitarimo tarp finansų priežiūros institucijų nebuvimas ir daugelis neorganizuotai ir neapibrėžtai sukurtų Bandomųjų rinkų, leidžia startuoliams migruoti Bandomųjų aplinkų jurisdikcijose bei sėkmingai vystyti savo verslą tarptautiniu mastu.
Šiame skyriuje dėmesio skirta ir horizontaliesiems susitarimams tarp jau veikiančių didžiųjų finansų rinkos dalyvių (bankų) ir Bandomosiose aplinkose dalyvaujančių startuolių. Šiame poskyryje buvo iškelta hipotetinė susitarimo tarp minėtų šalių situacija, kuri buvo įvertinta EK sukurtu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 str., horizontaliųjų susitarimų vertinimo testu. Atsižvelgiant į pateiktą testą bei Oksfordo universiteto mokslininkų (A. Minto ir kiti) nuomonę, buvo padaryta išvada, kad tokių susitarimų buvimas yra žalingas finansų rinkoms ir Bandomosioms aplinkoms, nes sudarydamas tokius susitarimus, bankas gali išvengti reglamentavimo mokesčių bei startuolio vardu mėgautis šio teisinio įrankio teikiamomis lengvatomis.
Paskutinis šio mokslinio darbo skyrius yra skirtas asmens duomenų, kurie yra neatsiejami technologiniame versle, bei konkurencijos teisės analizei. FinTech startuoliams dalyvaujantiems Bandomosiose aplinkose viena iš esminių aktualijų yra 2018 m. sausio 13 d. įsigaliojusios Antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (toliau – „PSD2”) įgyvendinimas. Ši direktyva gerokai išplečia mokėjimo įstaigos sąvoką ir suteikia galimybę steigtis atvirosios bankininkystės (angl. open-banking) tipo startuoliams. Pagrindinis šios direktyvos tikslas – užtikrinti, kad mokėjimo paslaugas teikiančios įstaigos suteiktų atvirojo ryšio prieigas prie savo vartotojų asmens duomenų tarpininkavimo paslaugas teikiantiems subjektams (mokėjimo iniciatoriams, sąskaitos duomenų pateikimo iniciatoriams ir lėšų paskirstytojams). Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys į Bendrąjį asmens duomenų apsaugos reglamentą (toliau – „BDAR“). 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliosiantis reglamentas suteikia bendrąsias gaires, kaip turėtų būti tvarkomi vartotojų asmens duomenys. Pasak Deloitte, šie teisės aktai turi akivaizdžią koliziją, kadangi sąvokos dėl jautrių mokėjimo duomenų nei viename iš šių dokumentų paprasčiausiai nėra. Tokiu būdu, asmens duomenų valdytojai (bankai) yra linkę naudotis dominuojama padėtimi bei neperleisti asmens duomenų trečiosioms šalims, kaip pvz., Bandomosiose aplinkose veikiantiems startuoliams. Dėl tinkamos sąvokų apibrėžties nebuvimo, bankai bei kitos finansų institucijos bus linkusios susimokėti menkas dėl PSD2 nevykdymo kylančias administracines nuobaudas, negu rizikuoti BDAR 83 str. 4 d. keliama 4% bendros metinės pasaulinės apyvartos bauda. Vadovaujantis teisės specialistų nuomone, toks piktnaudžiavimas sudaro sąlygas bankams naudotis dominuojančia padėtimi klientų asmens duomenų atžvilgiu ir taip sukurti dirbtines kliūtis įžengti į rinką startuoliams, kurie yra tiesiogiai priklausomi nuo banko turimų asmens duomenų.
Paskutiniajame šio darbo poskyryje daugiausiai dėmesio yra skiriama automatizuotų algoritmų kūrimui. Pasak OECD, FinTech srityje esanti problema gali būti itin didelis iššūkis konkurencijos teisei, kadangi startuolių kuriami algoritmai galės patys sudaryti kartelinius susitarimus taip proteguodami vieno ar kelių tiekėjų produktus. Manytina, kad šios problemos sudėtingumas yra uždarojo tipo kodai, kurie yra laikomi bendrovių know-how, kuriais jie nėra linkę dalintis. Atsižvelgus į anksčiau atliktas analizes bei algoritminius kartelius nagrinėjančių teisės ekspertų nuomonę, buvo prieita prie išvados, kad Bandomosios aplinkos yra šios problemos sprendimas, kadangi įstatymo leidėjas, suteikdamas atvirojo tipo bankininkystės startuoliui veikti be licencijos, turi teisę atitinkamai susipažinti su bendrovės know-how bei algoritminių sprendimų priėmimo metodais.
Summa summarum, šiame darbe iškelta hipotezė, teigianti, kad finansinių inovacijų skatinimas Bandomosiomis aplinkomis užtikrina sąžiningą konkurenciją finansų rinkose, buvo iš dalies paneigta. Svarbu pabrėžti, kad teisinio įrankio naujumas, o daugeliu atvejų ir įstatymo leidėjo patirties trūkumas, tvarkantis su FinTech, lemia, kad dabartinis Bandomųjų aplinkų reglamentavimas yra neužtikrinantis sąžiningos konkurencijos finansų rinkoje, vis dėlto galimybė mokytis iš startuolių ir dalintis gerąja patirtimi gali užkirsti kelią didesnių problemų atsiradimui. Manytina, kad suvienodintos Bandomųjų aplinkų taisyklės būtų didelis žingsnis, gerinant šio teisės įrankio „draugiškumą“ konkurencijai finansų rinkos |
