| Abstract: | Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, viena didžiausių problemų yra skurdas. Skurdas ir nepriteklius žlugdo nemažai žmonių. Dėl mažų pajamų ir skurdo žmonės menkai gali realizuoti savo pilietines teises ir gyventi visavertį gyvenimą. Skurde gyvenančios šeimos patiria daugiau streso ir gyvenimo iššūkių. Skurdas mažina teisių į sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir švietimą, šeimos negali pakankamai apsirūpinti būstu ir buities sąlygomis. Nepasiturintieji visas savo pajamas išleidžia maistui ir komunalinėms paslaugoms. Tačiau, nepaisant šių realijų, dauguma skurstančių šeimų yra atsparios, geba gyventi visavertį gyvenimą ir sėkmingai funkcionuoti. Skurdas neturėtų būti suvokiamas kaip finansinis žmogaus skurdas. Tai yra visa tai, kas apima žmogaus socialinius ir pasaulio suvokimo aspektus, vertybes ir gebėjimus. Todėl kyla klausimas, kokie veiksniai nulemia Lietuvos kaime skurdžiai gyvenančių šeimų atsparumą ir išgyvenimą. Siekiant atsakyti į šį klausimą buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti, kaip Lietuvos kaime skurdžiai gyvenančios šeimos apibūdina savo išgyvenimą skurde iš šeimos atsparumo perspektyvos. Tikslui pasiekti buvo išsikelti šie uždaviniai: 1) atskleisti, kaip Lietuvos kaime skurdžiai gyvenančios šeimos apibūdina jų gyvenimą nulemiančius aplinkos veiksnius iš šeimos atsparumo perspektyvos; 2) aprašyti, kaip tyrimo dalyvių pasakojimuose apie jų šeimų išgyvenimą atsiskleidžia šeimos įveikos strategijos iš šeimos atsparumo perspektyvos; 3) aprašyti, kaip tyrimo dalyvių pasakojimuose apie jų šeimų išgyvenimą atsiskleidžia šeimos vidinį nusiteikimą apibūdinantys veiksniai, kaip sąlyga šeimos atsparumui. Tikslui pasiekti buvo atliktas kokybinis tyrimas. Tyrimo duomenims rinkti naudotas pusiau struktūruotas interviu su nestruktūruoto interviu intarpais. Tyrime dalyvavo septyni skurdžiai gyvenančių šeimų atstovai, atrinkti pagal metodologijoje nurodytus kriterijus. Duomenys analizuoti, remiantis bendrais kokybinių tyrimo duomenų analizės žingsniais, juos koduojant ir skirstant į kategorijas ir subkategorijas bei interpretuojant. Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad skurde gyvenančios šeimos daugiausia pagalbos sulaukia iš artimųjų, giminaičių, draugų, nevyriausybinių organizacijų, o ne iš valstybinių institucijų. Skurde gyvenančios šeimos yra linkusios kreiptis tik dėl apčiuopiamos paramos. Tyrimo analizė atskleidė, kad šeimos yra linkusios įsitraukti į kovą prieš sunkią materialinę padėtį, prisiima atsakomybę už savo gyvenimą ir nevengia papildomos veiklos dėl geresnės materialinės padėties. Šeimų tikėjimas pokyčiu ir Dievu, pozityvus mąstymas, optimizmas padeda neprarasti vilties ir tikėtis pokyčių į gera.
In Lithuania as in the entire world, one of the greatest problems is poverty. Poverty and deprivation affect a considerable number of people. Due to low income and poverty, people do not have enough opportunities to exercise their civic rights and live a full life. Families that live in poverty suffer from more stress and face more challenges. Poverty results in reduced options to receive high quality healthcare and education services, it becomes difficult for a family to find a place to live. The deprived persons spend all of their income on food and utility bills. However, despite such reality, most of families who live in poverty are resilient, they manage to live a full life and function successfully. Poverty should not be perceived as a financial poverty of a person. It includes all of person’s social aspects as well as the aspects of world perception, values and abilities. Therefore, the question to be answered is, which factors influence the resilience and survival of families that live in poverty in rural areas of Lithuania? To answer this question, research has been conducted, the aim of which is to analyse how families living in poverty in rural areas of Lithuania describe their life in poverty from the perspective of family resilience. Objectives set to achieve this aim are the following: 1) to reveal how families that live in poverty describe the environmental factors that influence their life from the perspective of family resilience; 2) to describe how stories told by respondents about the survival of their families reveal family survival strategies from the perspective of family resilience; 3) to describe how stories told by respondents about the survival of their families reveal factors that describe the attitude of the family towards the situation they are in and serves as a precondition to family’s resilience. To achieve the aim of research, qualitative research has been conducted. Methods employed to collect research data include semi-structured interview with fragments of unstructured interview. Research uses data collected interviewing seven members from families living in poverty selected in accordance with criteria established in research methodology. Data analysis is based on the general steps of qualitative research data analysis, encoding them and sorting them into categories and subcategories, and interpretation thereof. Research data analysis has revealed that families that live in poverty receive most of support from acquaintances, relatives, friends, non-governmental organisations, but not from municipal or state institutions. Families that live in poverty tend to apply for help only for tangible support. Research analysis has revealed that families tend to resist against sever financial distress, take responsibility for their life and undertake additional activities to improve their financial situation. Faith in God, positive thinking and optimism help to keep hope and expect positive changes. |
