Kas to nepatyrė, niekada nesupras: artimųjų patirtys globojant senolį šeimoje

Abstract

Lietuvoje pastaruoju metu slaugos ir globos poreikis auga labai sparčiai. Senėjanti visuomenė, ilgėjantis amžius, tobulėjančios medicininės paslaugos ir priemonės prailgina ne tik ilgaamžiškumą, bet kartu artimiesiems iškyla fizinių ir psichologinių iššūkių globojant senolį namuose. Modernėjant visuomenei, keičiasi ir tradiciniai šeimos vaidmenys, moterys aktyviai siekia karjeros. Stereotipinis požiūris į lyčių vaidmenis trukdo derinti globą, darbą, šeimyninius santykius. Lietuvoje tradiciškai šeimos narių, ypač senyvo amžiaus žmonių, globa perduodama iš kartos į kartą. Autorės Gevorgianienė ir Pilkytė (2016) teigia, kad tai yra tiek santykių, tiek paties elgesio normos, reglamentuojančios šeimai bendrų vertybių svarbą, lūkesčius vienas kitam ir pareigos jausmą, kad šeimoje turi būti rūpinamasi vieni kitais.

The need for nursing and caring recently is growing very rapidly in Lithuania. An aging society, longer life, improved medical services and cure are not only prolonging longevity, but at the same time causes the physical and psychological challenges of keeping elderly family member at home. As the society is getting modernized, traditional family roles are changing and women are actively pursuing their careers. Stereotyped attitudes toward gender roles hamper to coordinate caring, work, family relationships. Traditionally in Lithuania, the care of elderly family members is passed on from generation to generation. Authors Gevorgianienė and Pilkytė (2016) argue that rules of relationships and behavior are governing the importance of common values for the family, expectations of each other and the sense of obligation to care for each other in the family.