Statutinių pareigūnų suvokiamo psichologinio atsparumo vaidmuo darbo stresorių ir streso įveikos strategijų sąveikai

Abstract

Tyrimo tikslas – nustatyti statutinių pareigūnų subjektyviai suvokiamo psichologinio atsparumo vaidmenį darbo stresorių ir naudojamų streso įveikos strategijų sąveikai. Tyrime dalyvavo 150 statutiniai pareigūnai (103 vyrai ir 47 moterys) iš visos Lietuvos. Šioje anketinėje apklausoje daugiausia dalyvavo jauno ir brandaus amžiaus žmonės, užimdami įvairias pareigas (policininkai; ugniagesiai; kariai; kalėjimų, muitinės, pasienio pareigūnai; kiti pareigūnai). Tyrimas atliktas internetinėje apklausos platformoje. Psichologiniam atsparumui vertinti pasirinkta Barton (1995) 15 teiginių Dispozicinio psichologinio atsparumo skalė, psichosocialiniams streso veiksniams vertinti naudotas Kopenhagos psichosocialinis klausimynas II (2007), streso įveikoms vertinti naudotas Grakausko Ž. ir Valicko G. autorių sukurtas Keturių faktorių streso įveikos klausimynas (2006). Tyrimo rezultatai parodė, kad adaptyvios statutinių pareigūnų streso įveikos strategijos susijusios su aukštesniu psichologiniu atsparumu. Taip pat retai patiriami statutinių pareigūnų darbo stresoriai yra susijęs su adaptyviomis įveikos strategijomis ir su aukštesniais psichologinio atsparumo rodikliais. Nustatyta, kad statutinių pareigūnų subjektyviai suvokiamą psichologinį atsparumą galima prognozuoti pagal patiriamą nesaugumą darbe, didelius kognityvinius reikalvimas darbo vietoje, darbuotojo vaidmenų konfliktą ir per mažą gaunamą atlygį. Prastesnė prognostinė reikšmė bus tuomet, kai yra naudojamos neadaptyvios streso įveikos strategijas: vengimas arba emocinės iškrovos.

The aim of the research is to determine the impact of psychological hardiness subjectively perceived by statutory officers on the interaction between work stressors and stress coping strategies. The research involved 150 statutory officials (103 males and 47 females) from all over Lithuania. This questionnaire survey mostly involved young and mature people occupying various positions (policemen, firefighters, soldiers, prison, customs, border guards, and other officials). The research was conducted on an online survey platform. The dispositional psychological resistance scale of 15 statements according to Barton (1995) was used to assess the psychological resistance; the Copenhagen Psychosocial Questionnaire II (2007) was used to assess psychosocial stressors; and the Four-Factor Stress Management Questionnaire developed by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to assess the stress management. The results of the research revealed that adaptive stress management strategies of statutory officers are associated with higher psychological hardiness. In addition, work stressors rarely experienced by statutory officers are related to adaptive management strategies as well as higher levels of psychological hardiness. It was determined that the psychological hardiness subjectively perceived by statutory officers may be predicted according to insecurity at work, high cognitive requirements at workplace, the conflict of employee functions and low remuneration. A worse predictive value results from the use of non-adaptive stress management strategies: avoidance or emotional discharge.