Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36362
Type of publication: master thesis
Field of Science: Sociologija / Sociology (S005)
Author(s): Dervaitytė, Simona
Supervisor: Eidukevičiūtė, Julija
Title: Kompleksinių poreikių turinčių šeimų patirties rekonstrukcija
Other Title: Reconstruction of experience of families with complex needs
Extent: 81 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Kompleksinių poreikių turinti šeima;Genograma;Rekonstrukcija;Families with complex needs;Genogram;Reconstruction
Abstract: Lietuvoje kompleksinių poreikių turinčių šeimų problematika užima svarbią vietą. Statistiškai šių šeimų skaičius 2013–2016 metais sumažėjo 4,9 %, tačiau tam įtakos turėjo bendra Lietuvos demografinė situacija ir emigracija, tad šių šeimų skaičius iš esmės pagal gyventojų skaičių išlieka toks pat. Šios šeimos susiduria su įsisenėjusiomis problemomis, kurios apimą visą šeimos istoriją. Visą tai lemia pasirinktą tyrimo kryptį ir tyrimo probleminį klausimą: siekiama išsiaiškinti, kokios vaikystėje įgytos patirtys turėjo įtakos tapimui kompleksinių poreikių turinčia šeima. Šiuo tyrimu siekiama prisidėti prie naujų socialinio darbo žinių ir jų pritaikymo mokslo bei profesinės praktikos lauke. Tyrimo objektas – kompleksinių poreikių turinčių šeimų patirties rekonstrukcija. Tyrimo tikslas – atskleisti kompleksinių poreikių turinčių šeimų patirties rekonstrukciją. Tyrimo uždaviniai: aprašyti kompleksinių poreikių turinčių šeimų vaikystės istorijas; aprašyti subjektyvius tyrimo dalyvių pasakojimus apie buvimą kompleksinių poreikių turinčia šeima; apibūdinti kompleksinių poreikių turinčių šeimų pokyčio siekius. Siekiant atskleisti kompleksinių poreikių turinčių šeimų reflektuotas gyvenimo patirtis buvo atliktas kokybinis pusiau struktūruotas interviu. Tyrimo dalyviai – tai penkios kompleksinių poreikių turinčios šeimos, įrašytos į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Gauti duomenys analizuoti taikant naratyvinės analizės metodą, sudarant konceptualias kategorijas. Kokybinis tyrimas buvo įgyvendintas taikant genogramos metodą, kuris leido suprasti šeimos sistemą, įvykių chronologiją, stipriąsias ir silpnąsias šeimos savybes, elgesio modelius, perduodamus iš kartos į kartą. Atskleista, kad tyrimo dalyviai užaugo disfunkcinėse šeimose arba vaikų globos namuose. Reflektuodami savo vaikystės patirtį, jie atskleidė biologinėse šeimose vyravusį alkoholizmą, smurtinę namų aplinką. Taip pat išskyrė tėvų meilės, dėmesio ir priežiūros stoką. Reflektuodami dabartinį gyvenimą tyrimo dalyviai atskleidė, kad susiduria su ne ką mažesnėmis kompleksinėmis problemomis: tai – žalingas alkoholio vartojimas, smurtiniai santykiai, patiriamas skurdas, socialinių įgūdžių stoka, sutrikę tarpusavio santykiai, destruktyvus socialinis tinklas. Konstruodami ateities siekius, tyrimo dalyviai atskleidė išsivysčiusią skurdo kultūrą – gyvenimą tik šia diena. Tyrimo dalyviai negebėjo įvardyti žingsnių, kuriuos žengtų, kad pagerėtų jų gyvenimas, galėjo įsivaizduoti tik netolimą ateitį, o pagrindinis dalykas, ko norėtų, – turėti daugiau pinigų, – jų manymu, tada problemos išnyktų. Gauti duomenys taip pat atskleidė teigiamai reflektuotą socialinių paslaugų gavimą. Tyrimo dalyviai atskleidė, kad iš socialinės darbuotojos sulaukia paramos, ir pripažino, kad ši pagalba ypač reikalinga, taip pat išskyrė savo lūkesčius gaunamų socialinių paslaugų aspektu.
The issue of families with complex needs in Lithuania occupies a very important place. Statistically, the number of such families from 2013 to 2016 dropped by 4.9%, but it was affected by the general demographic situation and emigration in Lithuania; therefore, the number of such families in relation to the general population remains the same. These families suffer from long-running problems that have been manifesting themselves throughout the entire history of the family. This premise has determined the field of research and the issue to focus on in this research: which childhood experiences have caused the family to become a family with complex needs. The purpose of this research is to contribute to the knowledge about social work and application thereof within the fields of science and professional practice. The object of this research is reconstruction of experience of families with needs. The aim of the research is to analyse reconstruction of experience of families with needs. Objectives to achieve this aim include description of childhood stories of families with needs; conveyance of subjective stories of research participants about being a family with complex needs; definition of aspirations for a family with social needs to change. In order to reveal life experience reflected by families with social needs, qualitative semi-structured interview has been employed as a research method. Research participants are five families with complex needs included into the records of families at social risk raising children. Data collected is analysed through the method of narrative analysis, forming conceptual categories. Qualitative research is carried out using the genogram method, which allows understanding the family system, event chronology, strengths and weaknesses of a family, and behavioural patterns passed from one generation to another. Research has revealed that research participants have been raised in dysfunctional families or child care home. Reflecting their childhood experience, they told about alcoholism prevailing in their biological families as well as abusive environment at home. They have also highlighted the lack of parental love, attention and neglect. Reflecting on their current life, they have revealed that they suffer from complex problems as difficult as the ones experienced in their childhood: alcohol abuse, abusive relationship, poverty, lack of social skills, dysfunctional relationship, and destructive social network. When designing their future aspirations, they have revealed the prevailing culture of poverty: living only for today. Research respondents have failed to list the steps they would do to improve their life, they could imagine only their immediate future, while their main desire is to have more money, which, according to them, would solve their problems. Data collected has also revealed positive reflection on social services received. Respondents have revealed that they receive help from the social worker and admitted that this help is necessary; they also indicated their expectations towards the social services they receive.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36362
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
simona_dervaityte_md.pdf737.34 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats

Page view(s)

246
checked on Sep 6, 2020

Download(s)

84
checked on Sep 6, 2020

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.