Nuclear deterrence factor between India and Pakistan . The vital necessity of possession nuclear weapon for rivalries

Abstract

Nowadays nuclear deterrence became one of the main and actual question for debates among politicians, experts of security fields, world's decision makers or even for ordinary people in the universe. As well everyone knows and remembers that devastating and horrific power of the nuclear weapon and inexpressible tragedy over Japan in 1945, which in reality depicted the genuine face of a newly invented weapon for that time. After that everyone came to the idea that using nuclear weapon demands more wisdom and the most attentive attitude towards it. From the first days of independence of India and Pakistan, the peace between the two countries in South East Asia become desirable. The territorial and religion misunderstanding led the countries to endless struggle, clash and mutual confrontation, which finally appeared in the three wars including one bloody conflict between the countries. The development of high technological environment moved the rivalries to the next level which was maintained by the implementation of a nuclear weapon, which forced the states to conduct more strain relations, which overall is still hindering to peaceful management of existing conflict. Therefore, this research paper will take different approaches to the Indian - Pakistan nuclear deterrence policy and will investigate the main factors, whether the nuclear deterrence is able to maintain peacekeeping or on the contrary complicate the further development of their relations.

Šiais laikais branduolinis atgrasymas tapo vienu iš pagrindinių debatų klausimų tarp politikų, saugumo ekspertų, sprendimų priėmėjų ir net eilinių žmonių pasaulyje. Visi žino ir prisimena niokojančią ir baisią branduolinio ginklo galią ir didelę tragediją Japonijoje 1945 m., kuri parodė tikrąjį naujai išrasto ginklo veidą. Po to visi suprato, kad branduolinio ginklo panaudojimas reikalauja daugiau išminties ir itin dėmesingo požiūrio į jį. Nuo pat pirmų Indijos ir Pakistano nepriklausomybės dienų taika tarp šių šalių Pietų Azijoje tapo siektina. Teritoriniai ir religiniai nesusipratimai tarp šalių nuvedė prie nesibaigiančios kovos, tarpusavio konfrontacijos, kuri galiausiai virto į tris karus, tarp jų vieną – kruviną. Aukštųjų technologijų aplinkos vystymasis perkėlė priešininkes į naują lygmenį, kuris buvo palaikomas branduoliniais ginklais ir kuris lėmė tai, kad įtampa tarp šalių dar labiau išaugo it tai vis dar trukdo taikiam konflikto sureguliavimui. Todėl šame tiriamajame darbe yra skirtingos prieigos prie Indijos – Pakistano branduolinio atgrasymo politikos ir jis tiria pagrindinius faktorius, ar branduolinis atgrasymas yra pajėgus išlaikyti taiką, ar priešingai – dar labiau komplikuoja tarpusavio santykių vystymąsi.