Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36326
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Filologija / Philology
Author(s): Strakšytė, Aušrinė
Title: Language and characterisation: an analysis of Jane Austen’s Pride and Prejudice in the original and translation into Lithuanian
Other Title: Kalba ir charakterio kūrimas Džeinės Ostin romano „Puikybė ir prietarai“ originale ir jo vertime į lietuvių kalbą
Extent: 76 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Užsienio kalbų, literatūros ir vertimo studijų katedra
Keywords: Characterisation;Language;Austen;Translation;Charakteris;Prietarai;Vertimas;Kalba
Abstract: Language and characterisation has been a frequent object of analysis, therefore this paper analyses characters’ speech in Jane Austen’s Pride and Prejudice (1813) and translations into the Lithuanian language Puikybė ir prietarai (1997) by Jūratė Juškienė and Puikybė ir prietarai (2007) by Romualda Zagorskienė. In order to analyse characters’ speech patterns, the examples were collected from original and translated texts. The examples were classified according to characters and analysed based on their idiolect, register and social position; the examples were also compared between Lithuanian translations focusing on translators’ choices and differences between them. The aim and the objectives of the paper are to present Jane Austen’s writing style and its use in dialogues and characters’ speech and their translations into Lithuanian, as well as to draw attention to historical background and Austen’s intentions to educate her readers. The paper also focuses on theories of idiolect discussed by Joseph W. Kuhl (2003), Richard Heck (2006), and Clifford Landers (2001), as well as concentrates on the theories of register suggested by André Lefevere (2000), and Peter Stockwell (2007) which are used while analysing examples and their translations. The analysis reveals that characters tend to use certain patterns in their speeches which create their idiolect, such as repetition, exclamations, rhetorical questions and other markers. These peculiarities are usually transferred into target language, however, translations tend to alter certain aspects of characters’ idiolect. Jūratė Juškienė usually delivers the same aspects of idiolect with minor alterations or translates into more neutral expressions. Romualda Zagorskienė tends to follow the original, however her translation is more expressive and sometimes changes the meaning of the source text.
Kalba ir charakterių kūrimas yra dažna analizės tema, todėl šiame baigiamajame magistro darbe analizuojama veikėjų kalba Džeinės Ostin romane „Puikybė ir prietarai“ (1813) orginalo kalba, bei Jūratės Juškienės ir Romualdos Zagorskienės, vertimuose į lietuvių kalbą. Veikėjų kalbos specifiką ir socialinę poziciją perteikiantys pavyzdžiai buvo išrinkti iš abiejų kūrinių ir palyginti su vertimais į lietuvių kalbą. Šio darbo tikslas ir uždaviniai yra pristatyti Džeinės Ostin rašymo stilių ir jo ypatybes veikėjų kalbose ir kūrinių vertimuose, taip pat pristatyti ir remtis Joseph W. Kuhl (2003), Richard Heck (2006), ir Clifford Landers (2001) teorine medžiaga apie idiolektą, ir jo ypatybes. Magistro darbas taip pat remiasi André Lefevere (2000), Charles A. Ferguson (1994), ir Peter Stockwell (2007) teorijomis apie registrą, kurios naudojamos nagrinėjant pavyzdžius ir jų vertimus. Šis baigiamasis darbas yra suskirstytas į penkis skyrius. Pirmajame skyriuje pristatomas autorės romanas ir jo vertimai, vyraujanti tema, tikslas ir uždaviniai, duomenys, metodai ir darbo struktūra. Antrame skyriuje aptariama Džeinės Ostin rašymo stilius, idiolekto bei registro bendrosios teorijos. Tiriamojoje darbo dalyje aptariami veikėjų idiolekto pavyzdžiai ir vertimo problemos. Analizė parodė jog veikėjai naudoja tam tikras ypatybes unikalias jų kalbai, kurios sukuria jų idiolektą. Šie savitumai dažniausiai perkeliami į vertimo kalbą, tačiau vertėjai kartais padaro pakitimų veikėjų kalboje ir tai pakeičia jų idiolektą. Jūratė Juškienė dažniausiai perkelia tuos pačius arba labiau neutralius veikėjų idiolekto aspektus. Romualda Zagorskienė naudoja gyvesnę ir ryškiasnę veikėjų kalbą ir tai kartais pakeičia orginalaus teksto reikšmę.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36326
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
ausrine_straksyte_md.pdf1.08 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

98
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

22
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.