| Abstract: | 203 thousand young people in Ukraine are completing secondary education in year 2018. In their final year in school, future graduates face the question of career choice, as they need to decide what to do after school. The majority of school graduates don’t have clear understanding of their way in life. Among graduates, dominant are the feelings of insecurity and indecisiveness. However, the choice of profession will largely determine their future, level of life satisfaction, relationship with the world and society, and condition of the national labor market in the years to come. The study investigates career aspirations and career decision making of school graduates in Ukraine.
The research applies qualitative methodology, following the case study approach. 16 semi-structured interviews were conducted with students of final 11th grade of secondary school in Pervomaysk, Mykolaiv region. Thematic analysis was applied to interpret the collected data. The research concept is informed by Social Learning Theory, which emphasizes the role of external factors in forming people’s motivations to action. Due to the limited number of participants and their concentration in the same locality, the study results are applicable only for the chosen school class in their social environment.
Participants demonstrated different levels of readiness and different approaches to career decision making. The most frequently reported factors of career choice are personal interests and financial expectations. Among the external factors of influence, the biggest influence on participants is coming from their family and social circle. Despite high potential of school to influence career decision making of students, none of the participants reported any influence from the side of school on their career aspirations. Participants feel skeptical about the ability of school to provide guidance in career questions and tend to describe school efforts in career guidance as insufficient, unsuccessful and fake. Among self-reported problems in career decision making, participants refer to lack of understanding of professions, and false career expectations as its direct result.
2018-aisiais vidurines mokyklas Ukrainoje baigs 203 tūkst. jaunuolių. Paskutiniais mokslo metais būsimieji absolventai susiduria su karjeros pasirinkimo klausimais, nes būtina apsispręsti, ką daryti baigus mokyklą. Dauguma abiturientų dar nėra atpažinę savojo gyvenimo būdo. Moksleiviai neryžtingi, kenčia nuo nesaugumo jausmo. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent profesijos pasirinkimas nulems jų ateitį, pasitenkinimo gyvenimu lygį, santykį su visuomene ir pasauliu bei darys įtaką ateities darbo rinkai šalyje. Taigi šiame tyrime nagrinėjami Ukrainos abiturientų karjeros siekiai ir jų karjeros pasirinkimai.
Mokslinis tyrimas atliktas taikant kokybinio tyrimo metodą ir pasitelkiant atvejo analizę. Tyrimo metu buvo organizuojami pusiau struktūruoti interviu, kuriuose dalyvavo šešiolika 11-ąją klasę pabaigusių moksleivių iš Pervomaisko miesto Mykolajivo srityje. Siekiant tinkamai suprasti surinktus duomenis, buvo taikoma teminė teksto analizė kategorizuojant. Tyrimo koncepcija yra grindžiama socialinio mokymosi ir socialine kognityvine teorija, kuri pabrėžia išorinių veiksnių svarbą formuojant žmonių motyvaciją veikti. Dėl riboto dalyvių skaičiaus ir jų susitelkimo toje pačioje vietovėje, tyrimo rezultatai gali būti pritaikomi tik pasirinktoje mokyklos klasėje ir susijusioje socialinėje aplinkoje.
Tyrimo metu buvo atskleistas skirtingas respondentų pasirengimo lygis ir skirtingi požiūriai, susiję su karjeros sprendimų priėmimu. Dažniausiai pasitaikantys veiksniai, nulemiantys karjeros pasirinkimą, yra asmeniniai interesai ir finansiniai lūkesčiai. Išoriniai veiksniai, darantys didžiausią įtaką apklaustiesiems, yra jų šeima ir socialinė aplinka. Nepaisant nemažų mokyklos galimybių daryti įtaką moksleivių karjeros sprendimų priėmimui, nė vienas iš jų nenurodė žymesnės mokyklos įtakos asmeniniams karjeros siekiams. Apklaustieji mokyklos galimybes teikti karjeros konsultavimą vertina skeptiškai; mokyklos pastangas orientuoti moksleivius profesinėje srityje vertina kaip nepakankamas, nesėkmingas ir apsimestines. Abiturientai, savikritiškai vertindami turimas spragas, susijusias su karjeros sprendimų priėmimu, įvardijo nepakankamą konkrečių profesijų suvokimą ir nerealius karjeros lūkesčius. |
