Essayistic style in translation: the case of Kurt Vonnegut’s collection “A man without a country“

Abstract

Humor is a popular literary feature often found in fiction and in other types of writings. Its basic function is to entertain the reader and to show the problems of society nowadays. It also shows different problems and way to solve them through aspects of irony and satire. Also, the translators must have a great command of languages they work with and together be familiar with the cultures, and the function of language because the knowledge about the source and target cultures enables solving culture-related problems that often emerge in translation. One of the most popular authors of this kind of writing is Kurt Vonnegut. He is known for his opinions and different kind of writing because in his books he was fond of values of today’s societies and damage which is done to the world. Vonnegut’s most known masterpieces are Slaughterhouse 5 (1969), Cat’s Cradle (1963) and God Bless You, Mr. Rosewater (1964) which are satirical type of writing. In this master thesis, Vonnegut’s last book A Man Without a Country (2005) is discussed which was wrote 2 years before Vonnegut’s death. This book is different from his other works because it contains a different style which is autobiographical essayistic type of writing. The translator of this book into Lithuanian is Vytautas Petrukaitis who was born in Kaunas, Lithuania in 1950. He is a lecturer in English Philology and freelance translator who has translated nearly 60 books and magazines, as well as nearly 70 film scenaries for theatres and television. The aim of this master thesis is, after reviewing general theories of humor and irony in literature, to analyze aspects of humor and irony in Kurt Vonnegut’s A Man Without a Country and its Lithuanian translation by Vytautas Petrukaitis “Žmogus Be Tėvynės“ (2007). The theoretical part of this paper focuses on the analysis of features of translation, different text types, cultural translation aspects and translations of slang and taboo words. It is mostly based on Hatim and Munday’s (2004), Stubbs’ (1996), Lee’s (2001), Nichol’s (2011), Fairclough’s (2003), Karamanis’ (2004) and Mackenzie’s (2007) ideas. The analytical part of the work begins the analysis of the introductory parts in the original and translated books. For this research, descriptive method was used together with the comparative analysis method for the comparison between the original and translation of the book. Also, the analytical part of this master thesis includes the comparison of humorous expressions found in original book with the same expressions translated into Lithuanian language.

Šiais laikais humoras yra populiarus grožinėje literatūroje ar kituose kūriniuose. Jo funkcija yra pralinksminti skaitytoją, arba parodyti šių dienų psaulines problemas kitu kampu – naudojant ironiją ar satyrą. Tam, kad išvengtų klaidų kultūrinių vertimų aspektuose, vertėjai turi gerai išmanyti keletą kalbų, o ypač gimtąją, bei tą iš ar į kurią atlieka vertimą. Vienas populiariausių tokio tipo kūrinių rašytojų yra Kurtas Vonegutas. Jis yra puikiai žinomas dėl savo tiesmukos nuomonės bei skirtingo knygų rašymo stiliaus, kadangi savo kūriniuose jis dažnai minėdavo šiuolaikinio pasaulio problemas ir politiką. Geriausiai žinomi Kurto Voneguto kūriniai yra „Skerdykla Nr. 5“ (1969), „Katės lopšys“ (1963) ir „Telaimina jus Dievas, pone Rouzvoteri, arba perlai kiaulėms“ (1964), kurie yra satyrinio tipo kūriniai. Šiame magistro darbe, yra analizuojama paskutinioji Kurto Voneguto knyga „Žmogus be tėvynės“ (2005), kuri buvo parašyta du metus prieš Voneguto mirtį. Ši knyga išsiskiria tuo, kad joje laikomasi visai kitokio, autobiografinės esė stiliaus rašymo kultūros. Šią knygą į lietuvių kalbą išvertė Vytautas Petrukaitis, gimęs Kaune 1950-aisiais. Jis vertėjas bei anglų filologijos dėstytojas, į anglų kalbą išvertęs daugiau nei 60 knygų bei žurnalų, taip pat sukūręs beveik 70 scenarijų kino teatrams bei televizijos laidoms. Teorinė šio darbo dalis apibūdina vertimo strategijų, skirtingų tekstų tipų, kultūrinio vertimo, bei nevartotinos kalbos vertimo aspektus. Teorinėje dalyje yra remiamasi šių ir kitų lingvistų mintimis: Hatim and Munday (2004), Stubbs (1996), Lee (2001), Nichol (2011), Fairclough (2003), Karamanis (2004) ir Mackenzie (2007). Praktinė magistro darbo dalis prasideda įžanginių skyrių antraščių analize originale bei į lietuvių kalbą išverstoje knygoje. Šiai analizei buvo naudojamas aprašomasis metodas, kartu naudojant ir lyginamosios analizės taktiką. Antroji magistro darbo dalis analizuoja humoristinius išsireiškimus, kurie buvo panaudoti pasitelkiant ironiją ar satyrą. Lyginamoji analizė atlikta lyginant Kurto Voneguto originalų kūrinį, bei jo vertimą, atliktą Vytauto Petrukaičio.