| Abstract: | Šiame darbe analizuojami Lietuvos valstybingumo šimtmečio viešieji renginiai pasitelkiant performatyvumo teorijos prieigą. Tyrimui pasirinkti skirtingus galios santykius bei viešųjų renginių tipus atspindintys proginiai šimtmečio šventės įvykiai: 1) Kultūros paveldo departamento organizuotas orientacinis maršrutas - žaidimas „100 laisvės akimirkų Kaune”; 2) Kauno deputatų klubo ir Žaliakalnio „Pelėdos” bendruomenių ritualas „Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventės rytas“; 3) Nacionalinio emancipacijos sąjūdžio narių organizuota demonstracija, pamininti prie valstybingumo kūrimo prisidėjusias moteris ir steigianti Vasario 17-osios deklaraciją; 4) Tautininkų sąjungos organizuota Vasario 16 - osios minėjimo karnavališka eisena. Šių renginių analizei pritaikoma performatyvumo teorija, kurios objektas - performanso sąvoka. Ją išplėtus iki kultūrinio performanso reikšmės, sukurta teorinė prieiga, leidžianti socialinius viešojo gyvenimo įvykius nagrinėti iš teatrinių teorijų perspektyvos.
Darbe atliekamu viešųjų Lietuvos šimtmečio šventės renginių tyrimu buvo siekiama atskleisti, kokios socialinės, politinės ir kultūrinės vertės bei kokie naratyvai juose yra propaguojami, kaip tai atsispindi jų tipuose, sąrangoje bei galios santykiuose. Dėl to šiame darbe performatyvumo teorija yra analizuojama teatro, antropologijos ir socialinių mokslų sankirtoje, pagrindinį dėmesį teikiant performanso sampratą apjungiantiems teatro, ritualo ir žaidimo / sporto sąryšiams, kurie yra aktualūs viešosios proginės kultūros tyrimams. Taip pat šio darbo teorinis konstruktas yra papildomas nacionalinės tapatybės ir galios santykių temomis, kurios yra svarbios nagrinėjant pasirinktus viešuosius renginius ir siekiant atskleisti juose vyraujančius galios santykius bei tautinio tapatumo naratyvus. Vertinant išanalizuotus renginius, buvo remiamasi pagrindiniais Lietuvos šimtmečio šventės tiksliniais principais: kurk, švęsk, pažink.
Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad valdžios steigti renginiai mažiau skatino kurti naujas veiklas ir pažinti primirštus naratyvus, nei bendruomeninės iniciatyvos. Taip pat skyrėsi šventimo idėjos - “iš viršaus” steigti renginiai buvo labiau žaidimo pobūdžio, o bendruomeninės iniciatyvos varijavo nuo ritualo iki karnavalo.
This study aims to analyse the celebratory events of Lithuania’s centennial of independence. The events for analysis are selected based on their representation of varied types and different relations of power. The main theoretical tool for this study is performativity theory, which stems from the background of theatre studies, but can successfully be used to analyse any performance, whether theatrical or cultural. In this study case, the concept of performance is analyzed through its close relations to theatre, ritual, play and sports. It is well noted that these cultural activities share similar structure in terms of configuration of time, space, activities, rules and objects. The anthropological approach to performance theory allows the examination of celebratory cultural events in terms of their social, political and cultural values. Furthermore, the theoretical construct of this work also includes the analysis of national identity and relations of power structures, which is relevant to the topic.
This research of Lithuania’s celebratory events of centennial of independence aims to reveal different social, political and cultural values and show how and in what ways, they were generated and how their different structures determined those values and power relations within. The selected events for this research are: 1) the governments’ organized orientation game “100 independence moments of Kaunas”; 2) Kaunas deputy club and Žaliakalnis “Owl” community’s organized ritual of February 16th celebration; 3) The National movement of emancipation initiated February 17th performance action, dedicated to remembering women that significantly contributed their works to Lithuania and to establishing renewed declaration of emancipation; 4) Nationalists Union organized February 16th celebratory carnival parade. In attempt to evaluate the social, political and cultural worths of the events mentioned above, this conduct was based on official Lithuania’s centennial of independence programme goals, encoded in three words: create, celebrate, discover.
To briefly sum up the results of this investigation, it can be stated that official events didn’t encourage to create new activities and discover forgotten discourses as much as communal initiatives did. The idea of celebration was also interpreted differently - official structures mostly organized game type events while communal events varied from ritual to carnival. |
