| Abstract: | Kultūros įstaigoms siekiant pritraukti daugiau lankytojų ir žiūrovų yra itin svarbu pasiekti savo auditoriją. Dėl ribotų biudžetų jos nepasižymi galimybėmis vykdyti didelio masto rinkodaros projektus. Situaciją pakeisti gali įstaigų paminėjimai regioninėse žiniasklaidos priemonėse. Darytina išvada, kad pačioms įstaigoms viena iš didžiausių galimybių pakliūti į naujienų portalų ir spaudos žiniasklaidos priemones. Šiame darbe keliama problema, kad kultūros įstaigų atstovams nesuvokiant žiniasklaidos naujienų atrankos kriterijų ir veikimo principų yra sudėtinga užsitikrinti pakankamą nemokamą sklaidą ir populiarinti savo veiklą. Tiriamojo darbo objektas – Kauno miesto kultūrinių įstaigų komunikacija su žiniasklaida. Išsikeliamas tikslas – ištirti, kokiais būdais vyksta kultūrinių įstaigų komunikacija su žiniasklaida ir kaip padidinti komunikacijos efektyvumą.
Siekiant įvykdyti išsikeltą tikslą buvo atliktas pusiau struktūruoto interviu tyrimas. Jame dalyvavo dienraščių „Lietuvos rytas“, „Kauno diena“ bei portalo „Kas vyksta Kaune“ redaktoriai. Taip pat Kauno kultūrinių įstaigų: Nacionalinio Kauno dramos teatro, Valstybinės Kauno Filharmonijos, Nacionalinio Kauno Konstantino Mikalojaus Čiurlionio dailės muziejaus bei nekomercinės, nepriklausomos „POST“ galerijos atstovai.
Atlikus tyrimą ir išanalizavus teorinę medžiagą buvo nustatyta, kad Kauno kultūros įstaigos ir žiniasklaidos redakcijos ne visada turi vienodus lūkesčius. Dar iki šiol netrūksta kultūros įstaigų, kurios tikisi, kad žiniasklaida pati pasidomės jų darbu ir ateis jį aprašyti. Tirta žiniasklaida tam neturi žmogiškųjų išteklių ir laukia iš kultūros įstaigų jau paruoštų straipsnių ar kito žurnalistinį lygį atitinkančio turinio. Taip pat buvo pastebėta, kad dėl naujųjų medijų, socialinių tinklų bei naujienų srauto ir įtempto žurnalistų darbo, keičiasi priemonės, kuriomis žiniasklaida tikisi gauti informaciją. Reikia vengti tiesioginių skambučių bei spaudos konferencijos renginių. Taip pat rekomenduojama kultūros atstovams daugiau ir aktyviau kurti bei dalintis turiniu socialiniuose tinkluose. Kultūros įstaigoms, kurios negali sau leisti pasisamdyti profesionalaus komunikacijos specialisto, rekomenduojama burtis su kitomis įstaigomis, kartu ruošti projektus, masinius renginius ir kooperuotis vykdant veiklą, ją viešinant.
It is crucial for the cultural institutions to reach their audience in order to attract more visitors and viewers. Due to limited budgets, they do not have the opportunity to carry out large-scale marketing projects. But articles mentioning the institutions in the regional media can change the situation. Public relations and relations with news media can be one of the greatest opportunities for low budget cultural institutions. This paper raises the problem that representatives of cultural institutions, when they do not understand the criteria and principles of media selection, find it difficult to get news media attention and popularize their activities with help of news media. The object of the research work is the communication of the cultural institutions of Kaunas city with the region media. The goal of the research is to explore the ways in which cultural institutions communicate with the media and how to increase the efficiency of communication.
In order to meet the set goal, a semi-structured interview method was used. The editors of the daily "Lietuvos rytas", "Kauno diena" and "Kas vyksta Kaune" participated in it. Also representatives of Kaunas cultural institutions: National Kaunas Drama Theater, State Kaunas Philharmonic, Kaunas Konstantinas Mikalojus Čiurlionis Art Museum and non-commercial, independent "POST" gallery.
After analyzing research results and analyzing the theoretical material, it has been established that Kaunas cultural institutions and media editions do not always have the same expectations. Even so far, there are cultural institutions that expect the media to look for information about their work and come to make news about it. The media does not have the human resources and looks for content that is already prepared by cultural institutions. It was also noted that due to the new media, social networks and news flow and the tight work for journalists, there are also changes in the means by which the media expects to receive information. It is best to send press releases, which are prepared like finished news articles. Direct phone calls and press conference events must be avoided. It is also recommended for cultural representatives to create and share content more actively in social networks. Cultural institutions that cannot afford to hire a professional communication specialist are encouraged to work with other institutions, to co-produce projects, mass events and to cooperate in the conduct of activities by publicizing them. |
