Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36313
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Istorija / History
Author(s): Overlingas, Mindaugas
Title: Lietuvos Šaulių sąjungos vaidmuo 1939 metų Kauno gynybos plane
Other Title: Role of Lithuanian Rifleman‘s union in 1939 Kaunas defence plan
Extent: 49 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Istorijos katedra
Keywords: Šaulių;Sąjunga;Kauno;Gynyba;Rifleman‘s;Union
Abstract: Sostinė Kaunas buvo svarbus valstybės objektas – centras, kuriame telkėsi visos svarbiausios tuometės institucijos, prekybos ir verslo centrai, vystėsi kultūra ir menas, telkėsi visuomenės elitas ir žinoma dauguma kariuomenės dalinių ir su karyba susijusių organizacijų. Karine prasme miestas buvo strategiškai labai patogioje pozicijoje. Tai suprato ne tik Lietuvos kariuomenės vadovybė, bet ir užsienio karinių struktūrų atstovai. Todėl teko galvoti, kaip reikėtų apginti svarbiausią valstybės miestą į gynybą įtraukiant visas mieste dislokuotas karines pajėgas. Baigiantis XX a. 3 deš. atsirado siūlymai išnaudoti itin gausią ir patriotiškai nusiteikusią jėgą – šaulius. Nors kariai jau buvo turėję ne vieną kovinį išbandymą 1919 – 1920 m., tačiau po Nepriklausomybės kovų nebuvo itin domimasi sostinės gynybos aktualijomis. Kariuomenės vadovybei paraginus prisiminti, jog karo atveju itin naudingi galėtų būti Šaulių sąjungos atstovai, II – osios pėstininkų divizijos štabe pradėjo megztis pirmosios gynybos planų užuominos. Pirmasis gynybos plano variantas dienos šviesą išvydo 1932 m. viduryje. Jame nebuvo daug itin reikšmingos informacijos apie miesto gynybą, nepaisant to, planas konkrečiau šaulių sudėties ir apginklavimo žinios, leido kariuomenės ir II – osios pėstininkų divizijos vadovybei susidaryti vaizdą, koks ir kaip ginkluotas šaulių kiekis galėtų ginti miestą užpuolimo atveju. Pasirodžius pirmajam gynybos planui, buvo pateikta nemažai raportų ir raštų, kaip reikėtų planą patobulinti ir kaip reikėtų išnaudoti turimas pajėgas. Praėjus metams nuo pirmojo plano pasirodymo, 1933 m. buvo išleistas II – asis gynybos plano variantas. Nors buvo pasiūlyta nemažai aspektų kaip reikėtų planą patobulinti, tačiau ne į visus pasiūlymus buvo atsižvelgta. Kauno miesto ir apskrities apsaugos planas buvo papildytas vienu reikšmingu punktu – saugoti skirtų objektų - sąrašu. Sargyba iki pat 1939 m. buvo pagrindinė taikos metu šaulių užduotis. 1936 m. pasirodęs apsaugos plano variantas mažai kuo skyrėsi nuo 1933 m. Jame buvo atnaujintos žinios apie šaulių ir ginklų kiekį, praplėstas saugomų objektų sąrašas. 1939 m. buvo išleisti du apsaugos planai Kauno miesto gynybos ir Kauno šaulių rinktinės. Pirmajame plane buvo itin aiškiai, tiksliai ir konkrečiai išdėstytos kariuomenės daliniams ir šauliams keliamos užduotys, atliktas miesto teritorijos pritaikomumo gynybai ir aplink miestą esančių karinių objektų vertinimas. Viskas tiksliai pavaizduota prie plano pridėtuose žemėlapiuose, numatytos galimos puolimo kryptys ir priešai. Dviem mėnesiais vėliau išleistas šaulių rinktinės planas buvo savotiškas miesto gynybos plano papildymas, informacijos šaltinis vadovybei apie Kauno šaulių rinktinės sudėtį ir ginkluotę. Nepaisant visų pastangų integruoti šaulius į Kauno gynybą, matyti, jog šauliai buvo atsidūrę tik antraeiliame vaidmenyje.
Lithuanian capital city Kaunas, was the most important city in the country. In the city were economical and business institutions, developed art and culture, on a mass scale were society elite and also were depoyed bigger part of Lithuanian armed forces and other military organisations. In a military sense, city was in strategical conveniently position. That city is in strategical conveniently position understood not only Lithuanian armed forces commanders, but also enemy forces. Therefore city defense was main purpose for all military organizations. In the end 20th century 3rd decade appeared opinions, that Lithuanian Rifleman’s Union should be integrated in Kaunas defence plans. In 2nd infantry division started first defence plans hints. First defense plan version saw the light of day in the middle of 1932. There were not very much information about the city defense, but 2nd Infantry Division 's management got an idea how many Lithuanian Rifleman‘s Union men could protect the city in case of attack . One year later from the first plane release date, in 1933 was released second version of defence plan. Although there have been proposed several proposals how to improve the plan, but not all of the proposals have been taken into second plan final version. Kaunas city and district security plan was completed in association with one significant addition - guard and security enforcement. In 1936, security plan option was little different from 1933 . It has been updated knowledge of small rifleman’s troops and weapons, were expanded list of protected objects . In 1939 were released two security plans - Kaunas city and Kaunas Rifleman‘s Union. In the first plan was very clear, precise, and specifically done reconnaissance of all Kaunas city defence sectors to know how city is applied for defence, also were added sheets of maps with detailed representation of objects and expected enemy attack directions. Two months later was released and Kaunas Rifleman‘s Union plan. Despite all the efforts of integrating Rifleman‘s Union to Kaunas defence, it is quite clear that the rifleman’s were acting only the secondary role.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36313
Appears in Collections:2018 m. (HMF mag.)

Files in This Item:
mindaugas_overlingas_md.pdf515.57 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

50
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

2
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.