Turinio ir formos kaita Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje
Apčinikovaitė, Monika |
Šio darbo objektas – skaitmeninės žiniasklaidos pranešimo turinio bei formos kaita Lietuvoje. Pastarieji du dešimtmečiai kardinaliai praplėtė informacijos gavėjų srautus. Interneto pagalba žmonės gali gauti informaciją iš daug ir skirtingų šaltinių, kurie yra ne tik įprasti masiniai tinklalapiai, tokie kaip Vikipedija, bet taip pat ir atskiros žurnalistinės multimedijų svetainės ar interaktyvios programėlės telefone, planšetėse. Mokslininkai, tyrinėdami internetinę žiniasklaidą didžiausią dėmesį skiria besikeičiantiems komunikacijos procesams, kurie, akivaizdu, turi tiesioginės įtakos politiniams, ekonominiams bei visuomeniniams mikroklimatams. Visgi, kur kas mažiau dėmesio yra skiriama skaitmeninių informacinių pranešimų turinio bei formos pokyčiams, kurie per pastaruosius du dešimtmečius kito ir formavo šiuolaikinę žiniasklaidą bei naują santykį su vartotoju. Sparčiai besiplečiantis lėtojo žurnalizmo žanras anglakalbėje žiniasklaidoje ir augančios skaitmeninės žurnalistikos agentūros, skatina iš naujo pažvelgti į interneto žiniasklaidos pateikiamus pranešimus ir pasikeitusį santykį su vartotoju bei identifikuoti pokyčius šalies interneto žiniasklaidoje. Nors anglakalbėms skaitmeninės žiniasklaidos organizacijoms Amerikoje bei Vakarų Europoje, tai nėra itin naujas reiškinys, tačiau Lietuvoje nepriklausomos žurnalistinės agentūros bei lėtojo žurnalizmo praktikos dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Dėl šios priežasties mokslinių darbų, aprašančių ir tyrinėjančių šią temą, nėra apstu. Šis darbas yra bandymas išanalizuoti internetinės žiniasklaidos pranešimo formos ir turinio kaitą pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, per multimedijos žanro, skaitmeninių-žurnalistinių platformų bei vartotojų psichologijos prizmę, kartu siekiant ištirti kūrybinių-žurnalistinių agentūrų potencialą šalyje.
Ce travail explore le changement du message délivré par les médias en ligne en Lituanie, à la fois dans la forme et dans le contenu. Il s’agit d’examiner les bouleversements engendrés par l’accroissement du flux d’informations et l’expansion des utilisateurs au cours des deux dernières décennies. L’essor d’internet a rendu possible d’accéder à des informations provenant de multiples sources différentes, non plus seulement auprès de sites (généralistes) comme Wikipedia, proposant de l’information en masse, mais également auprès de sites de journalisme multimédia spécifiques et d’applications interactives sur téléphone et tablette. Les recherches des théoriciens s’intéressant au journalisme en ligne se sont concentrées presque exclusivement sur l'évolution des processus de communication, ayant de toute évidence un impact direct sur le microclimat politique, économique et sociétal. Cependant, très peu d'attention a été accordée aux transformations dans le contenu et la forme du journalisme digital alors que leurs évolutions ces vingt dernières années se sont révélées extrêmement significatives et marquantes. Celles-ci ont largement influencé les médias contemporains et contribué à façonner une nouvelle relation avec les utilisateurs. Ainsi, le développement du slow journalisme dans les médias anglophones et la croissance des agences de journalisme en ligne ont encouragé à porter un nouveau regard sur les articles en ligne, l'évolution de la relation avec les lecteurs et l'identification des changements dans les médias numériques en Lituanie. Malgré que les groupes médiatiques anglophones présents en ligne d’Amérique du Nord et d’Europe de l'Ouest ne soient pas un phénomène nouveau, les agences de journalisme indépendantes et le slow journalisme en Lituanie en sont aux prémices de ces pratiques. À ce titre, les travaux scientifiques exploitant ce sujet ne sont pas abondants. Ainsi, cette recherche se veut une tentative d’analyse de la forme et du contenu des médias numériques au cours des dernières décennies en Lituanie, à travers le prisme du multimédia, des plateformes de journalisme en ligne et de la psychologie du consommateur afin d'explorer le potentiel des agences journalistiques du pays.