Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36297
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Grigaliūnaitė, Urtė
Title: Žiūrovo įtraukimo strategijos šiuolaikiniame Lietuvos teatre: tarptautinis kontekstas ir Lietuvos atvejai
Other Title: International context and Lithuanian cases of spectator's involving strategies in contemporary Lithuanian theatre
Extent: 73 p.
Date: 22-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Teatrologijos katedra
Keywords: Publika;Interaktyvumas;Šiuolaikinis teatras;Audience;Modern theatre
Abstract: Šiame magistro baigiamajame darbe nagrinėjama tema, tai – žiūrovo įtraukimo strategijos šiuolaikiniame Lietuvos teatre. Temai atskleisti plačiau aptariamos istorinės „ketvirtosios sienos“ atsiradimo ir bandymų ją naikinti aplinkybės, pristatomas tarptautinis kontekstas, kuriame išgryninami pagrindiniai publikos įtraukimo metodai ir režisūrinės strategijos (kurios siejasi su imersyviuoju teatru, medijų ir technologijų nauodojimu teatre, bendruomenės įtraukimu, diskusijomis, dalyvaujamosios kultūros įtaka išaugusiam žiūrovų poreikiui dalyvauti, pristatomi ir analizuojami konkretūs Lietuvos teatrinio konteksto atvejai ir jų režisūrinės žiūrovų įtraukimo strategijos. Tema aktuali, nes paskutiniu metu Lietuvos ir užsienio teatro kontekste ypač padaugėjo mėginimų ir įvairių strategijų kaip įtraukti ir veikti žmogaus fizines jusles (ne tik regą ir klausą). Šios stratgijos yra dažniausiai siejamos su imersyviuoju teatru, kuriame tampa ypač svarbus laisvas žiūrovo pasirinkimas kaip ir kiek dalyvauti veiksme. Įdomu tai, kad tokios praktikos dažnai atsiriboja nuo konvencinių teatro erdvių ir siejasi su specifinėmis erdvėmis, o pats terminas imersyvusis teatras dar retokai naudojamas lietuviškoje teatro kritikoje. Tyrimas atskleidė, kad bandymai interaktyviai įtraukti žiūrovus į spektaklio veiksmą ar kūrybinį procesą Lietuvoje vis labiau populiarėja ir šio proceso negalima vertinti vien teigiamai, ar vien neigiamai. Tinkamai išanalizavus, tikslingiausia vertinti konkretų atvejį ir jo režisūrinę strategiją. Šiame darbe apžvelgiami ir nagrinėjami tokie spektakliai, kaip: „Kaligula“ ir „Barikados“, kurie aptariami kaip iliustratyvaus interaktyvumo pavyzdžiai, kuriems būdinga kolektyviškumo auros sukūrimo strategija; spektakliai „Karo muziejus: nauja pradžia“ ir „Labirintas“, Karolinos Žernytės „Pojūčių teatras“, spektaklis teatrinis žaidimas „Kodas: Hamlet“, kurie apžvelgiami imersyviojo teatro kontekste, spektakliai „Vienatvė 1991“, „TI“, „Salomėjos genomas“, „Keliaujančios Bažnyčios“, kuriuose ypač svarbus akcentas tenka įtraukimui technologijų ir medijų pagalba. Spektakliai „Žalia pievelė“ ir „Nežinoma žemė. Šalčia“ tirinėjami kaip bendruomenės įtraukimo atvejai spektaklio kūrybinio proceso metu. Pastebėtina tai, kad Lietuvoje po truputį atsiranda kūrėjų ir trupių, kurių kūrybinėse gairėse galima aptikti polinkį įtraukti publiką, kuris tendencingai vystomas ir kartojasi ne viename spektaklyje ir dažnai šiuos kūrėjus galima identifikuoti kaip pakankamai marginalius, ne konvencinio teatro kūrėjus, kurie tampa atsvara ilgus metus psichologiniu realizmu paremtam Lietuvos teatrui, kuris iš esmės savo forma ir estetika neigė žiūrovo įtraukimo galimybę. Dėl pakankamai naujo raiškos būdo Lietuvos teariniam kontekstui, šie mėginimai ir strategijos kartais lieka ne visiškai išpildyti ar tikslingi, o paviršutiniškas interaktyvumas negarantuoja pilno žiūrovo įtraukimo, apie kurį kalba Garthas White‘as savo knygoje „Publikos dalyvavimas teatre: pakvietimo estetika“(ang. „Audience Participation in theatre: Aestetics of invitation“), kuri yra fundamentalus ir kol kas plačiausiai šią temą tyrinėjantis ir atskleidžiantis tekstas, kuriuo remiamasi šiame darbe.
Spectators’ participation in contemporary Lithuanian theatre is the subject of this master graduation work. To reveal the subjects’ historical circumstances of “fourth wall” origin and destruction were discussed. Also, international context where the main methods of audience participation and directing strategies are purified (which has connections with immersive theater, the use of media and technologies, community participation and discussions) is presented and analyzed along with the influence of the need of participation in the context of culture and specific cases from Lithuanian theatrical context with the directing strategies of audience’s involvement. The relevance of the subject is because of the current increase of attempts and strategies of drawing in not only vision and hearing but more of the individuals’ receptors in Lithuanian theatrical context and abroad. These strategies are usually tied with immersive theater where the spectators’ choice of how and how much to participate in the action plays an important role. It is also intriguing that this kind of practice is usually dissociated from conventional theater spaces and the term “immersive theater” is rarely used in the critic of Lithuanian theater. The research reveals that in Lithuania it is getting more and more popular to involve the audience into the action of performance or the process of creation and it is not possible to estimate this process only negatively or only positively. It is expedient to estimate when particular case and its directing strategy is properly analysed. In this work are researched performances such as: “Kaligula” and “Barikados” - these performances that are discussed as an illustrative interactive examples with a touch of strategies of creation of collective aura. Performances „Karo muziejus: nauja pradžia“, „Labirintas“, K. Žernytės’ „Pojūčių teatras“, performance – theather game, „Kodas: Hamlet“, are researched in the context of immerssive theatre. Performances Vienatvė 1991, TI, Salomėjos genomas, Keliaujančios Bažnyčios are discussed in the context how can media and technologies help audience to participate in theatre. Žalia pievelė ir Nežinoma žemė. Šalčia are discussed as the cases of involving community into the process of performance creation. It is noticeable that creators and troupes that has tendencies to involve audience are appearing in Lithuania and this trend is developing and occurs in a number of performances. Usually they can be identified as creators of quite marginal non-conventional theater. They become counterbalance for the psychological reality theater which is denying the involvation of the spectator by its form and aesthetics. These attempts and strategies sometimes are not fully filled out or purposeful because of being quite new form of resolution in Lithuanian theater context. Also, superficial interactivity does not garanty full involvation for the spectator which is discussed by Gareth White in his book Audience Participation in theatre: Aestetics of Invitation, which is a fundamental book and by far the most important text of this theme.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36297
Appears in Collections:2018 m. (MF mag.)

Files in This Item:
urte_grigaliunaite_md.pdf763.78 kBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open

Show full item record

Page view(s)

60
checked on Nov 5, 2019

Download(s)

6
checked on Nov 5, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.