Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36292
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Socialinis darbas / Social work
Author(s): Didžklapytė, Gerda
Title: Tėvystės patirtys auginant vaiką, turintį kompleksinę negalią
Other Title: The experiences of fatherhood in the development of a child with complex disabilities
Extent: 79 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Socialinio darbo katedra
Keywords: Tėvystė;Patirtys;Kompleksinė negalia;Fatherhood;Experiences;Complex disabilities
Abstract: Visuomenėje kintant vis dar gajoms nuostatoms, neabejotinai kinta ir tėvystės sąvoka. Pastebima, kad tėvo vaidmuo šeimoje jau neapima vien tiktai finansinio stabilumo užtikrinimo. Be to, augant neįgaliam vaikui, šeima taip pat susiduria su iššūkiais tiek vertybiniame, tiek buitiniame lygmenyje. Tyrimo tikslas - atskleisti tėvystės patirtis auginant vaiką, turintį kompleksinę negalią. Tyrimo uždaviniai: teoriškai išanalizuoti tėvystės vaidmenį visuomenėje ir šeimoje; atskleisti subjektyvias vaiko, turinčio kompleksinę negalią, auginimo patirtis; ištirti pagalbos poreikį tėvui, auginančiam vaiką, kuris turi kompleksinę negalią. Tyrimui atlikti pasirinktas kokybinis tyrimas. Pasirinktas duomenų rinkimo metodas – interviu. Tyrime dalyvavo 7 tėvai, auginantys vaiką, kuris turi kompleksinę negalią. Šiame tyrime atsiskleidė, kad hegemoninio vyriškumo samprata keičiasi, nepaisant to, tradicinio vyro apibrėžimas vis dar turi reikšmės vyrams ir vyrams kaip tėvams. Taip pat visuomenėje vyrauja daugybė tėvystės formų, o tai reiškia, kad nėra vieno sektino tėvystės pavyzdžio, kuris tiktų daugumai tėvų. Kalbant apie tėvus, auginančius neįgalų vaiką, pastebima, kad vaiko, turinčio negalią, atsiradimas šeimoje pakeičia įprastą gyvenimo modelį ir iškelia sudėtingus reikalavimus. Taip pat neretai neįgalaus vaiko atsiradimas šeimoje yra tapatinamas su krize. Be to, neretai toks vaikas pareikalauja iš šeimos daugiau vidinių ir išorinių išteklių. Žvelgiant iš tėvo perspektyvos, auginant neįgalų vaiką tėvo reikšmė itin sustiprėja, nes tėvas emociškai padeda motinai rūpintis vaikais, o svarbiausia – tiesiogiai komunikuoja, žaidžia su vaikais ir teikia jiems emocinę paramą. Socialinė pagalba Lietuvoje apima bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas. Pastebima, kad tėvams, auginantiems vaiką, kuris turi kompleksinę negalią, reikalinga ne tik materialinė pagalba: to pavyzdys - užsienio šalyse veikiančios ir skatinamos savitarpio pagalbos grupės. Analizuojant duomenis pastebėta, kad tyrimo dalyviams vien materialinės pagalbos nepakanka, jie tiesiogiai išreiškė ir psichologinės pagalbos bei socialinių paslaugų poreikį, todėl galima teigti, kad jie turi ir kompleksinių paslaugų poreikį.
The concept of fatherhood undoubtedly changes in society as the still changing attitudes about the "true man". It is noted that the role of the father in the family already covers not only financial stability. In addition, as a disabled child grows up, the family faces challenges both at the value level and in the household. The purpose of this investigation is to reveal the paternal experience in raising a child with a complex disability. The aim: theoretically analyze the role of fatherhood in society and in the family; to reveal the subjective experience of cultivating a child with complex disabilities; investigate the need for help for a father raising a child who has a complex disability. A qualitative research was chosen to analyse the experiences of fatherhood in the development of a child with complex disabilities. The selected choice of gathering the data – interview. 7 fathers who have disabled children temporary took part in the study. This study revealed that the concept of hegemonic masculinity is changing, despite the fact that the definition of a traditional man still has implications for men and men as parents. Also, many fatherhood forms predominate in society, which means that there is no single parenting pattern that suits most parents. As far as parents with a disabled child are concerned, the emergence of a child with a disability in a family changes into a normal life pattern and raises complex requirements. Also, often the birth of a disabled child in a family is equated with a crisis. In addition, a child with disabilities often requires more internal and external resources from the family. From the father's point of view, he helps his mother to take care of his children even more efficiently and successfully, and most importantly, he communicates directly, plays with children and provides them with emotional support. Lithuanian social support comprises of common and special social services. It is noteworthy that not only material assistance is needed for a parent with a child with a complex disability, but also an example of a group of mutual help groups operating and encouraged in foreign countries. Analyzing the data, it was observed that only material support was not sufficient for the participants in the research, they directly expressed the need for psychological help and social services, so it could be argued that there is also a need for complex services.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36292
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

156
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

266
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.