Argentinos lietuviai ir jų identitetas XX a. pirmoje pusėje
XX a. pirmoje pusėje lietuvių emigrantų keliai pakrypo į Pietų Amerikos valstybes, o vienu iš populiariausių kelionės tikslų tapo Argentina. Vis gausėjanti Argentinos lietuvių bendruomenė susidūrė su pasikeitusia socialine bei kultūrine aplinka, kuri darė įtaką lietuvių kasdienių įpročių kaitai ir lėmė lietuvių tapatybės formavimąsi. Šiuo magistro baigiamuoju darbu siekiama ištirti Argentinos lietuvių gyvenimo santaikoje ir konfliktuose ypatumus formuojančius jų identitetą XX a. pirmoje pusėje. Tiriamas Argentinos imigracijos istorijos kontekstas, kuris padeda nustatyti, į kokią aplinką pateko, su kokiomis problemomis ir kokiais pokyčiais, susidūrė lietuviai emigrantai, XX a. pirmoje pusėje apsigyvenę, Argentinoje. Analizuojamos Argentinos lietuvių organizacijos ir jų poveikis lietuvių identiteto išsaugojimui. Tiriama Argentinos lietuvių spauda – periodinių leidinių socialinės funkcijos ir nesantaika lietuvių bendruomenėje bei jos šaltiniai. Įsikūrę Argentinoje, lietuviai pradėjo steigti lietuvių kultūrą puoselėjančias draugijas, į kurias būrė netoliese gyvenusius lietuvius, siekdami palaikyti tarpusavio bendravimą su tautiečiais. Gausėjant Argentinos lietuvių bendruomenei daugėjo skirtingų pažiūrų lietuvių, kurie jungėsi į atskiras bendrijas. Nors daugelio draugijų pagrindinis tikslas buvo išsaugoti lietuvių kalbą bei kultūrą, tačiau organizacijos tarpusavyje nesutarė ir to paties tikslo siekė atskirai. Konfliktų pradėjo daugėti XX a. 4-jame dešimtmetyje, kai lietuviškos organizacijos pradėjo leisti daugiau lietuviškų laikraščių, kuriuose atsispindėjo leidėjų pažiūros bei nuomonė. Vis dėlto, Argentinos lietuvių spauda siekė prisidėti prie vieningos lietuvių bendruomenės Argentinoje formavimosi ir tautinio identiteto puoselėjimo. Argentinos lietuvių bendruomenei kasdienius iššūkius kėlė kultūriškai itin mišri Argentinos visuomenė, nepastovi politinė padėtis ir nuolatiniai konfliktai lietuvių spaudoje bei tarp organizacijų, kurie skatino nutolimą nuo bendruomenės, mažėjantį pasitikėjimą vieni kitais ir lėmė besikeičiantį lietuvių santykį su lietuviškąja tapatybe.
In the first half of the twentieth century the roads of Lithuanian immigrants turned to South America, and Argentina became one of the most popular destinations. The Lithuanian community in Argentina was growing and had to face changes in the social and cultural environment where the customs of the new country influenced the everyday habits of Lithuanians and led to a formation of Lithuanian identity. The objective of this master thesis is to examine the peculiarities of the life of the Lithuanian community in Argentina at the time of concordance and times of conflict during the first half of the twentieth century. The Lithuanians established in Argentina began to form the Lithuanian organizations to maintain communication with their compatriots. With a growing number of Lithuanians in Argentina, the diversity of Lithuanian opinions grew, and for this reason the Lithuanians joined in separate communities. While sharing the same goal of many societies was preserving Lithuanian culture, organizations failed to unite, and pursued the same goal separately. Conflicts began to increase in the 1930s when the Lithuanian organizations began to publish more newspapers that reflected the views and opinions of the editors. But despite the diversity of opinions, the Lithuanian press contributed to the formation of a Lithuanian community in Argentina, its unification, and to the promotion of national identity.