Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36229
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Psichologija / Psychology
Author(s): Šimkus, Aivaras
Title: Psichologinės gerovės kitimas gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu
Other Title: Change in psychological well-being during the period of the treatment of alcohol addiction in the Minnesota program
Extent: 81 p.
Date: 21-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Socialinių mokslų fakultetas. Psichologijos katedra
Keywords: Psichologinė gerovė;Priklausomybė nuo alkoholio;Minesotos programa;Psychological well-being;Alcohol addiction;Minnesota program
Abstract: Tyrimo tikslas – įvertinti dėl priklausomybės nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančių asmenų psichologinės gerovės kitimą gydymo laikotarpiu ir nustatyti sociodemografinių ir su alkoholio vartojimu susijusių charakteristikų bei dvasingumo reikšmę psichologinės gerovės kitimui. Tyrime dalyvavo 26 respondentai, kurie yra priklausomi nuo alkoholio bei gydosi Minesotos programoje – 7 moterys bei 19 vyrų. Amžiaus vidurkis 40,73 metai. Šiame tyrime buvo naudojamas psichologinės gerovės klausimynas (Scale of psychological well-being, C. Ryff), su alkoholio vartojimu susijusios charakteristikos bei Kasdienės dvasinės patirties skalė (The Daily Spiritual Experence Scale, DSES). Gauti rezultatai atskleidė, jog priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu padidėjo tiriamųjų gyvenimo tikslai, asmeninis augimas bei dvasingumas. Nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys tarp dvasingumo ir gyvenimo tikslų, teigiamų santykių su kitais, savęs priėmimu bei aplinkos valdymu. Taip pat gydymosi nuo priklausomybės alkoholiu Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslų padidėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį aplinkos valdymą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį asmeninį tobulėjimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė bei vaikų neturėjimas, padidėjusį autonomiškumą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė, padidėjusį savęs priėmimą prognozavo ilgesnė probleminio alkoholio vartojimo trukmė. Taip pat buvo gauta, jog nuo priklausomybės alkoholiui besigydantys Minesotos programoje dvasingesni asmenys turi didesnius gyvenimo tikslus, teigiamus santykius su kitais, labiau priima save bei geriau valdo savo aplinką. Priklausomybės nuo alkoholio gydymosi Minesotos programos laikotarpiu gyvenimo tikslai labiau padidėjo vyrams, teigiami santykiai su kitais labiau padidėjo aukštąjį išsilavinimą turintiems tiriamiesiems, autonomiškumas padidėjo nevedusiems tiriamiesiems, respondentams su ilgesnio probleminio alkoholio vartojimo trukme padidėjo aplinkos valdymas, savęs priėmimas, gyvenimo tikslai. Taip pat gauti rezultatai parodė, jog Minesotos programoje priklausomybę nuo alkoholio besigydančios moterys yra autonomiškesnės už vyrus, tiriamieji kurie dėl alkoholio vartojimo nėra praradę darbo labiau save priima, geriau valdo savo aplinką bei turi aukštesnius gyvenimo tikslus, lyginant su tais, kurie dėl alkoholio vartojimo yra praradę darbą. Negana to, tiriamiesiems kuriems dėl alkoholio vartojimo nebuvo nutrūkę santykiai su artimaisiais turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais kuriems dėl alkoholio vartojimo santykiai su artimaisiais buvo nutrūkę. Taip pat respondentai kuriems sveikata dėl alkoholio vartojimo pablogėjusi nebuvo labiau linkę į asmeninį tobulėjimą bei turi geresnius teigiamus santykius su kitais, lyginant su tiriamaisiais, kuriems dėl alkoholio vartojimo sveikata buvo pablogėjusi. Respondentai kuriems yra nutrūkę santykiai su artimaisiais yra dvasingesni lyginant su tais priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje besigydančiais tiriamaisiais, kuriems santykiai su artimaisiais netrūkę nebuvo. Taip pat besigydantys priklausomybę nuo alkoholio Minesotos programoje tiriamieji turintys vaikų yra dvasingesni lyginant su tais, kurie vaikų neturi.
The aim of the research was to assess the psychological well-being of persons being treated in the Minnesota program from the alcohol addiction during the treatment period and to determine the change in the socio-demographic and alcohol-related characteristics and spiritual significance of psychological well-being. The research involved 26 respondents who are addicted to alcohol and are treated in the Minnesota program - 7 women and 19 men. The average age is 40.73 years. The research used a psychological well-being questionnaire (Scale of psychological well-being, C. Ryff), alcohol-related characteristics, and the Daily Spiritual Experiences Scale (DSES). The results revealed that during the period of treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the goals of the subjects’ life, personal growth and spirituality increased. There was determined a statistically significant relationship between spirituality and life goals, positive relationships with others, self-acceptance and environmental management. In addition, during the period of treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the increase in life goals was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and childlessness, the increase in environmental management was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and childlessness, the increase in personal improvement was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption and childlessness, the increase in autonomy was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption, the increase in self-acceptance was predicted by a longer period of problematic alcohol consumption. It has also been identified that more spiritual persons being treated from alcohol addiction in the Minnesota program have greater goals of life, positive relationships with others, accept themselves more and manage their environment better. During the period of treatment of alcohol addiction in the Minnesota program, the life goals increased more in men, the positive relationships with others increased more for those having higher education, the autonomy increased for unmarried subjects, the environmental management, self-acceptance, and life goals increased for the respondents with prolonged periods of problematic alcohol consumption. Also, the results showed that women treated from alcohol addiction in the Minnesota program are more autonomous than men, the subjects who have not lost their jobs due to alcohol consumption accept themselves more, they better manage their environment and have higher life goals than those who have lost their jobs because of alcohol consumption. Moreover, those who have not broken relationships with relatives because of alcohol consumption have better relationships with others compared with those subjects who have broken relationships with relatives because of alcohol consumption. Also, the respondents whose health was not worsened due to alcohol consumption were no more inclined to personal improvement and had better positive relationships with others compared to those subjects whose health was worsened because of alcohol consumption. Respondents who have broken relationships with relatives are more spiritually compared to those who are treated from alcohol addiction in the Minnesota program and who did not break their relationships with relatives. Also the subjects treated from alcohol addiction in the Minnesota program who have children are more spiritual than those who do not have children.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36229
Appears in Collections:2018 m. (SMF mag.)

Files in This Item:
Show full item record

Page view(s)

88
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

242
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.