Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/36227
Type of publication: Magistro darbas / Master thesis
Field of Science: Menotyra / Art criticism
Author(s): Stepšytė, Emilija
Title: Kolektyvinė kuratorystė: kuravimo principai ir modeliai
Other Title: Collective curatorship: curating principles and models
Extent: 65 p.
Date: 23-May-2018
Event: Vytauto Didžiojo universitetas. Menų fakultetas. Menotyros katedra
Keywords: Kuratorystė;Kolektyvinis;Bendradarbiavmas;Curatorship;Collective;Collaboration
Abstract: Kuratorystės sąvoka susiformavo autonomiškos veiklos kontekste, kai kuratorius atsiskyrė nuo muziejaus veiklos. Tačiau glaudžios kuratoriaus ir institucijos sąsajos suformavo autoritetingą kuratoriaus figūrą. Institucinė kritika skelbia, kad kuratorius veikia kaip meno lauko dalyvis, kuris gali "žaisti" galios laukais. Vis dėlto kuratoriaus santykis su institucine veikla yra kritiškas, bet taip pat jis neapsiriboja vien meno lauku. Šiems pokyčiams įsibėgėti leido meno objekto apibrėžimo kaita, taip pat XX a. viduryje užsitęsę socialiniai politiniai ir ekonominiai procesai. Istoriniame kontekste individualūs kuratoriniai pavyzdžiai dažnai tėra tik menami, nes bendradarbiavimas yra svarbiausia kuratorinio proceso dalis. Kuratorystę taip pat galime įvardyti kaip diskursą. Taip pat atrandama bendradarbiavimo ir aktyvizmo sąsaja, nes bendradarbiavimo metodai dažnai nurodo alternatyvius būdus kurti ir dalintis informacija. Politinio aktyvizmo kontekste kolektyvinis darbas tampa įrankiu, norint išreikšti politinę poziciją ir atkreipti visuomenės dėmesį į problemines temas. Kuratorinius modelius iliustruoja Manifestos pavyzdys, taip pat ryškus kolektyvinio bendradarbiavimo pavyzdys What, How and for Whom. Lietuvos mene kolektyviniam naratyvui atstovauja paroda Lietuvos dailė 2000-2010: dešimt metų.
The name of the curator formed in autonomous context, when the curator left from museum activity. However, the curator's close relationship with the institution formed the authoritative figure of the curator. Institutional critique theory indicates that the curator has the power over other art field participants. However, the curator is critical both to the institutional activities and the overall context, not limited to the art field. In the historical context of individual curatorial examples, could only be supposed, because curatorial cooperation is the most important part of the process. Curatorial can also be seen as a discourse, which creates cultural context and discussion between art and the viewer. In collective curating there can be discovered the link between cooperation and activism, because often cooperation methods are reminiscent of alternative ways to create and share information. Collective curatorship in the context of collaboration is a tool to express a political position, drawing the public's attention to problematic issues. Curatorial models can be illustrated by Manifesta biennial example and also such curatorial collective as What, How and for Whom. In Lithuanian art context, curator got an autonomous exhibition maker status in twentieth century's last decade, when the formation of a new modern institutions such as the Center for Contemporary Art begun and the it's collective narrative becomes exhibition Lithuanian Art 2000 - 2010: ten years.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/36227
Appears in Collections:2018 m. (MF mag.)

Files in This Item:
emilija_stepsyte_md.pdf1.21 MBAdobe PDF   Restricted AccessView/Open   Request a copy

Show full item record

Page view(s)

58
checked on Oct 13, 2019

Download(s)

14
checked on Oct 13, 2019

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.