| Abstract: | Norint paaiškinti žmogaus egzistenciją, neužtenka Gilles Deleuze ir Félix Guattari (2010) rizomos koncepcijos, nes žmogaus daugiapusiškumas neapsiriboja chaotiška plokštuma ar gyliu. Šis darbas vysto G. Deleuze ir F. Guattari teoriją, pateikdamas postmatricinio žmogaus koncepciją, kuri į žmogų žiūri kaip į gerai struktūruotą matricą. Šioje matricoje vienu metu egzistuoja įvairios mąstymo praktikos, kurios viena kitai neprieštarauja ir gali pasireikšti įvairiose kasdienybės ir transcendentinėse situacijose.
Šiame darbe analizuojama postmatricinio žmogaus koncepcija. Pagrindinis darbo tikslas atskleisti postmatricinio žmogaus fenomenologinio, estetinio ir postmodernaus mąstymo ir kitas praktikas atsižvelgiant į jų objekto, subjekto, veiksmo, erdvės, tarpusavio sąveikos, savirefleksijos aspektus ir pristatyti šias mąstymo praktikas lavinančias technikas. Darbe atskleidžiami postmatricinio žmogaus lygiai, postmatricinio žmogaus mąstymo praktikos, jų santykis su valia, reprezentacijos formomis ir radikalia situacine etika. Taip pat išsamiai aptariami postmatricinio žmogaus fenomenologinio, estetinio ir postmodernaus mąstymo praktikos atsižvelgiant į mąstymo objektą, subjektą, veiksmą, erdves, tarpusavio sąveiką, savirefleksiją bei pateikiami įvairūs lavinimo pratimai. Norint pasiekti išsikeltą darbo tikslą, buvo išsikeltos užduotys išanalizuoti postmatricinio žmogaus mąstymo teorinius aspektus ir technikas.
Postmatricinio žmogaus fenomenologinės, estetinės ir postmodernios mąstymo praktikos analizei naudojama literatūros analizė ir ASIQSS metodika. Literatūros analizė remiasi Habermas (2002), Jonkaus (2013), Juzefovič ir Monginaitės (2016), Mažeikio (2005), Mickūno (2012; 2011), Sezemano (1970), Husserl (2001), Deleuze ir Guattari (2010) bei kitų autorių darbais. Atlikta analizė atskleidė, kad postmatricinis žmogus gali turėti ne mažiau kaip 16 įvairiausių mąstymo praktikų, kurių pagalba gali tą pačią kasdienybės ir transcendentinę situaciją permąstyti ir reaguoti vis kitaip naudodamas dėmesį ir radikaliąją situacinę etiką. Analizė taip pat parodė, kad mąstymo praktikas galima lavinti naudojant įvairiausius metodus ir technikas.Pavyzdžiui, fenomenologinį mąstymą galima lavinti naudojant stebėjimo lavinimo pratimus, estetinį mąstymą naudojant meno kūrinių analizės metodikas, o postmodernų mąstymą - atliekant mąstymo ir elgesio korekcijos pratimus.
In order to explain human existence, it is not enough to use Deleuze and Guattari's (2010) concept of “rhizome” because multiplicities of a modern person cannot be limited to depth or surface. This work develops Deleuze and Guattari's theory while introducing the concept of a post-matrix person which says that a person is a well-structured matrix. In this matrix, various different thinking practices exist at the same time. They do not contradict each other and can manifest themselves in various daily and transcendental situations.
This paper analyzes the concept of a post-matrix person. The aim of the thesis is to reveal the post-matrix person’s phenomenological, aesthetic, and postmodern thinking as well as its practices with respect to their object, subject, action, space, mutual interaction, and self-reflection. The work also presents various techniques, educational exercises that can be used to develop thinking practices and discusses the post-matrix person’s levels, thinking practices relationship with a will, representation forms and radical situational ethics. In order to achieve the posed aim, the objective to analyze the theoretical and practical aspects of post-matrix person’s thinking was raised. The analysis of a post-matrix person’s phenomenological, aesthetic and postmodern thinking is carried out while using literature analysis and ASIQSS methodology. The analysis of literature is based on Habermas’ (2002), Jonkus’ (2013), Juzefovič and Monginaitė’s (2016), Mažeikis’ (2005), Mickūnas’ (2012; 2011), Sezeman’s (1970), Husserl’s (2001), Deleuze and Guattari’s (2010) and other authors’ works. The performed analysis revealed that a post-matrix person can have at least 16 different thinking practices which can help understand the same daily and transcendental situation from a different perspective. The analysis also showed that thinking practices can be developed using a variety of techniques and methods. For example, phenomenological thinking can be developed using observation exercises, aesthetic thinking can be developed using methodologies for the art works analysis, and postmodern thinking can be developed through thinking and behavior modification exercises. |
