| Abstract: | Šiame darbe pristatomas lyginamasis sapno ir tikrovės sampratų tyrinėjimas, analizuojant klasikinėse Rytų ir Vakarų teorijose bei maginio-mitinio mąstymo formoje pateiktas sapnų kilmės ir jų funkcijų aiškinimo tendencijas ir vyraujančius racionalumo bei iracionalumo kriterijus. Sapno ir tikrovės santykis apžvelgiamas išplėtojant filosofinės, mokslinės (psichologinės) ir maginės-mitinės mąstymo formų pozicijas ir atskleidžiant jose akcentuojamas sapno fenomeno aiškinimo teorijas, tokias kaip: prezentacinė (natūralistinė), reprezentacinė (atminties), prognostinė (ateities numatymo), kompensacinė (troškimų realizavimosi sapne), etinė ir transformacinė (keitimosi, tobulėjimo ar gydomoji) teorija. Pirmiausia pristatoma vieno iš ryškiausių Rytų filosofijos atstovų, Indijos ortodoksinės tradicijos autoritetų, Advaita vedanta iniciatoriaus ir kūrėjo Šankaros pozicija sapno ir tikrovės atžvilgiu. Apibūdinus sąvokas, tokias kaip: brahman – atman, purusa, prakrti, maya, ect. ir keturias pagrindines sąmonės būsenas, tokias kaip: būdros, sapno, gilaus besapnio miego ir trancendentinę, atskleidžiamas Šankaros trancendentinės tikrovės, tapatinamos su metafiziniu brahmanu, ir sapno, kaip totalios iliuzijos, sampratos. Apžvelgiant klasikinės antikos filosofų Aristotelio ir Platono darbus, tyrinėjamas sapno ir tikrovės santykis, išryškinant Vakarų filosofijos klasikų racionalistines nuostatas ir vyraujančią dualistinę racionalumo ir iracionalumo perskyrą. Toliau pristatoma maginio-mitinio mąstymo, paremto iracionalia patirtimi, sapnų ir tikrovės sampratos analizė bei pateikiami įvairių teoretikų tokių kaip: Ernst Cassirer, Lévi-Strauss, Mircea Eliade, Carl Gustav Jung, ir praktikų – Robert Moss, Sandros Ingerman ir Michael Harner pozicijos apie iracionalios patirties svarbą platesniam, įvairiapusiškesniam ir gilesniam sąmonės būsenų pažinimui. Galiausiai aptariamos Vakarų klasikinių teorijų tradicijoje išsivysčiusios Sigmund Freud psichoanalizės ir Rytų, Vakarų bei maginio-mitinio mąstymo formą apjungiančios Carl Gustav Jung psichoanalitinės teorijos, kuriose ypatingas dėmesys skiriamas sapnų tyrinėjimams, atskleidžiantiems tam tikrus sąmonės ir pasąmonės veiklos niuansus ir jų sąveika su empirine objektyvia tikrove. Ypatingas dėmesys yra skiriamas lygiavertei įvairių Rytų ir Vakarų teorijų analizei, tyrinėjant būdravimo ir sapno bei pakitusios sąmonės santykį ir atsižvelgiant tiek į racionalumu grįstus argumentus, tiek ir iracionalių patirčių aprašymus. Šis apjungiantis ir atviras kitoniškumui metodas mokslinių tyrinėjimų lauke atveria naujų atradimų galimybes ir suteikia progą dar kartą permąstyti ne tik rašytinius su sapnais susijusius tekstus, bet ir naujai pažvelgti bei patyrinėti sapno fenomeną, kaip visuotiną ir visais laikais aktualų žmonijos reiškinį.
This work presents a comparative research study of a concept of dream and reality analysing classical Eastern and Western theories as well as a magical-mythical form of thinking according to tendencies of dream origin and functions and predominant criteria of rationality and irrationality. A relation of dream and reality is viewed by developing positions of philosophical, scientific (psychological) and magical-mythical form of thinking by revealing tendencies and functions of dream explanation, such as: presentative (naturalistic), representative (related to memory), prognostic (forseeing the future), compensatory (realization of desires in dream), ethical and transformational (change, developement and healing) theories.
Firstly by presenting one of the most prominent representative of Eastern philosophy, the authority of Indian Orthodox tradition: initiator and creator of advaita vedanta – Shankara‘s position in terms of dream and reality. Describing concepts such as: Brahman - Atman, purusa, prakrti, maya, ect. and four basic states of consciousness such as: waking, dream, deep unconventional sleep and trancendental state of mind, the concept of Shankara's transcendental reality, identified with metaphysical brahman, and the concept of dream, as a total illusion, is revealed.Overviewing works of classical antiquity‘s philosophers Plato and Aristotle, the relation of dream and reality is explored by highlighting rationalist precepts of Western classics and predominant dualistic division of rationality and irrationality. The following is an analysis of magical-mythical thinking based on irrational experiences with regard to dreams and reality, by presenting various remarks of theorists such as Ernst Cassirer, Lévi-Strauss, Mircea Eliade, Carl Gustav Jung and practitioners Robert Moss, Sandra Ingerman and Michael Harner, emphasising the importance of exploration of irrational experiences for a broader, more diverse and deeper understanding of the states of consciousness. Finally the psychoanalysis of Sigmund Freud and the psychoanalytical theory of Carl Gustav Jung are discussed, where particular attention is focused on the study of dreams, revealing certain nuances of consciousness activity and their interaction with an empirical objective reality. Particular attention is paid to the analysis of the various theories of Oriental and Western theories, researching the relationship between waking, dream and altered consciousness, taking into account both – rational based arguments and descriptions of irrational experiences. This unifying and open-minded approach to the field of scientific research opens the door to new discoveries and provides an opportunity to re-think not only the written texts related to dreams, but also to look and feel the dream phenomenon as a universal phenomenon of humanity which is relevant at all times. |
