| Abstract: | Energijos naudojimas yra vienas pagrindinių oro taršos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių. Būtent namų ūkio sektoriaus energijos vartojimas per paskutinius trisdešimt metų labai išaugo ir yra pranašaujama, jog ateityje jis ir toliau didės ne tik dėl urbanizacijos, ekonomikos augimo ar gerėjančios gyvenimo kokybės, bet ir dėl globalizacijos, kuri keičia gyventojų elgseną. Įvairūs tyrimai parodė, kad būtent elgsena daro didžiausią įtaką energijos suvartojimui namų ūkyje, lyginant su kitais veiksniais, ir ji turi statistiškai reikšmingą poveikį šio sektoriaus CO2 emisijoms.
Šiuo tyrimu siekiama nustatyti ekologinės elgsenos bei kitų veiksnių daromą įtaką energijos šilumai ir elektros energijos naudojimui ir dėl to susidarančioms CO2 emisijoms Lietuvos namų ūkio sektoriuje. Studijoje išskirti keturi faktoriai, galintys turėti poveikį elgsenai – aplinkos žinios, požiūris, socio-demografiniai (lytis, amžius, išsilavinimas, pajamos ir kt.) ir namų charakteristikos (namo tipas, būsto plotas, šildymo būdas) veiksniai. Tuo pačiu elgsena, kartu su socio-demografiniais veiksniais, požiūriu, žiniomis ir namų charakteristika, sudaro penkis veiksnius, kurie gali lemti energijos vartojimą ir CO2 emisijų susidarymą.
Didžioji apklaustųjų dalis (55,4 %) buvo priskirti rudųjų elgsenos kategorijai, o žalieji sudarė 44,6 % respondentų. Chi kvadrato kriterijus parodė, jog elgseną lemia požiūris, respondentų namų charakteristika (namo tipas bei būsto plotas) ir socio-demografiniai veiksniai (šeimos narių skaičius). Regresine analize nustatyta, jog energijos šilumai vartojimą lėmė požiūris, būsto plotas bei namo tipas (atitinkamai B=0,025; B=0,007; B=-0,753; p<0,05), o sukeliamos CO2 emisijos priklausė nuo būsto ploto ir dujinio bei centralizuoto namų šildymo būdo (B=0,002; B=0,432; B=0,116; p<0,05). Tiek elektros energijos naudojimą, tiek dėl to susidarančias CO2 emisijas lėmė elgsena (B=0,188; B=0,141; p<0,05), namo tipas (B=-71,91; B=-0,005; p<0,05), vaikų iki 6 metų turėjimas (B=34,98; B=-0,002; p<0,05), šeimos narių skaičius (B=14,66; B=0,001; p<0,05) bei lytis (B=27,69; B=0,002; p<0,05).
Tyrimo rezultatai parodė, kad ekologinė elgsena lėmė tik elektros energijos naudojimą bei dėl jo susidarančias CO2 emisijas, o šiluminei energijai ir jas lemiančioms emisijoms elgsena nedarė poveikio. Tokius rezultatus galėjo lemti tai, jog energijos šilumai suvartojimas priklauso ir nuo kitų veiksnių – tų metų oro temperatūros, kitų namų statybos charakteristikų, pavyzdžiui, turimos žmonių galimybės reguliuoti šildymą.
Energy consumption is one of the main sources of air pollution and greenhouse gas emissions. Energy consumed by the residential sector has grown significantly over the last thirty years and it is predicted that it will continue to increase in the future, not only because of urbanization, economic growth or the improvement of quality of life but also due to globalization that changes behaviour of the population. Various studies have shown that behaviour has the greatest impact on household energy consumption compared with other factors and has a statistically significant impact on CO2 emissions in this sector.
The aim of this study was to evaluate the influence of pro-environmental behaviour and other factors on energy consumption and CO2 emissions in the Lithuanian household sector. The study identified four factors that can affect behaviour – environmental knowledge, attitudes, socio-demographic (gender, age, education, income, etc.), building characteristics (type of house, renovation, etc.) and five factors that can affect energy use and CO2 emissions (behaviour, socio-demographic factors, attitudes, knowledge and building characteristics).
The majority of the respondents (55.4 %) were classified as browns, while greens presented 44.6 % of the respondents. The Chi-square criterion has shown that behaviour was determined by the attitude, building characteristics (type of house, housing area) and socio-demographic factors (number of family members). Regression analysis revealed that energy consumption for heating was related to the attitude, housing area and the type of house (B=0.025; B=0.007; B=-0.753; p<0.05 respectively), and the CO2 emissions depended on the housing area, natural gas and centralized home heating (B=0.002; B=0.432; B=0.116; p<0.05 respectively). The use of electricity and CO2 emissions were determined by behaviour (B=0.188; B=0.141; p<0.05), type of house (B=-71.91; B=-0.005; p<0.05), children till six years old (B=34.98; B=-0.002; p<0.05), number of family members (B=14.66; B=0.001; p<0.05) and gender (B=27.69; B=0.002; p<0.05).
The research results indicate that pro-environmental behaviour influenced the use of electricity as well as the resulting CO2 emissions, and did not affect energy consumption for heating and its emissions. These results might have been got due to the fact that energy consumption for heating also depends on other factors such as the air temperature of that year, building characteristics (the availability of residents to regulate heating). |
