Multimodal analysis of onomatopoeias in Joe Sugg’s graphic novel username: regenerated (2016)
Karpavičiūtė, Monika |
The aim of this thesis is to analyse onomatopoeias in Joe Sugg’s graphic novel Username: Regenerated (2016). Joes Sugg’s graphic novel is selected as an example of modern graphic novel, where the main emphasis is placed on a cyber society of the 21st century. In connection to the actuality of the novel, a wide spectrum of modern onomatopoeias is noticed and analysed. In order to research onomatopoeias, both multimodal and linguistic elements are taken under consideration. In the theoretical part, linguistic and multimodal elements that create meaning and narrative are selected and discussed. The focus of this theoretical part is to present the most common visual multimodal elements and to explain their effect with onomatopoeias. To add, the main sources used for this theoretical discussion are the works of Gunther Kress and Theo von Leeuwen (2006), David Machin (2007) and Sigrid Norris (2012). From the visual multimodal part special attention is paid to such multimodal elements connected with onomatopoeias as: colour, framing and font size, whereas from the linguistic perspective of the research paper punctuation signs are also analysed. In addition, Atkins’s et al. typology of onomatopoeias is chosen as the base for grouping onomatopoeic sounds, which are later in the research divided into sub-categories. In the practical part, the quantitative method is chosen to count all instances of onomatopoeias that are later in the research categorised into seven distinct types: the sounds of devices, sounds of people, sounds of animals, sounds of supernatural creatures, sounds of natural elements, sounds heard in buildings as well as those heard in the city. The qualitative method is then selected to analyse each type separately, to determine its dominant features, uniqueness and possible sub-categorization. In addition to categorizing onomatopoeias, special symbols and punctuation signs are researched. Further, colours, size and framing are introduced and discussed in relation to onomatopoeias in creating effect: to attract attention, to reproduce sound, to characterize people or creatures, to strengthen action, to level intensity as well as to create atmosphere. The results suggest that onomatopoeias do not simply mimic sounds but also create effect. However, it should be mentioned that in order to reach effect they are accompanied by additional multimodal and linguistic elements.
Baigiamojo magistro darbo tikslas – išnagrinėti onomatopėjas Joe Suggo 2016 metų grafiniame romane „Username: Regenerated.“ J. Suggo kūrinys yra modernios novelės pavyzdys, kuriame pagrindinis dėmesys yra skiriamas aprašyti 21 amžiaus internetinę visuomenę. Novelė ne tik yra aktuali bei pritaikyta šiems laikams – ji taip pat pasižymi dideliu skaičiumi naujoviškų onomatopėjų, kurios toliau analizuojamos šiame darbe. Tirime atsižvelgiama ir į multimodalius bei lingivstinius elementus, kurie naudojami kartu su onomatopėjomis. Teorinėje tiriamojo darbo dalyje aptariami lingvistiniai ir multimodalūs onomatopėjų elementai, kurie sukuria reikšmę ir vysto pasakojimą. Teorinės dalies pagrindinis tikslas yra pristatyti dažniausiai naudojamus multimodalius elementus bei paaiškinti, kokį efektą jie sukuria, kai yra naudojami kartu su onomatopėjomis. Pagrindiniai literatūriniai ir moksliniai šaltiniai teorinėje dalyje yra G. von Kresso ir T. von Leeuweno (2006), D. Machino (2007) ir S. Norris (2012) darbai. Žvelgiant iš multimodalios perspektyvos, pagrindinys dėmesys skiriamas tokiems multimodaliems elementams, susijusiems su onomatopėjomis, kaip spalvos, rėminimas ir šrifto dydis. Verta paminėti, kad analizuojami ir tokie lingvistiniai elementai, kaip skyrybos ženklai ir žodžių sandara. Negana to, tiriamajame darbe remiamasi M. Atkinso ir jo onomatopėjų žodyno bendraautorių pasiūlyta onomatopėjų klasifikacija. Praktinėje magistro darbo dalyje pirmiausia naudojamas kiekybinis metodas, kurio pagalba suskaičiuojamos visos onomatopėjos ir jos suskirstomos į atitinkamas kategorijas: įrenginių garsai, žmonių garsai, gyvūnų garsai, antgamtinių būtybių garsai, taip pat garsai girdimi pastatuose bei miesto centre. Toliau pasirenkamas kokybinis metodas: kiekviena kategorija yra atskirai analizuojama, kad būtų galima išskirti pagrindinius onomatopėjų bruožus, išskirtinumus ir įvertinti, ar įmanoma onomatopėjas suskirstyti į mažesnes grupes. Kartu su garsais, kiekvienoje kategorijoje atsižvelgiama ir į skyrybos ženklus bei specialius simbolius. Toliau tiriamajame darbe pristatomos onomatopėjų spalvos, šrifto dydis bei rėmelis. Kartu šie multimodalūs ir lingvistiniai elementai sukuria skirtingus efektus: patraukai dėmesį, apibūdina žmones ir antgamtines būtybes, sustiprina veiksmą, sumažina arba padidina intensyvumą, sukuria atmosferą arba tiesiog perteikia garsus. Todėl galima teigti, jog onomatopėjos ne tik atkartoja garsus, bet taip pat sukuria tam tikrus efektus; tačiau tik vaizduojamos kartu su paminėtais multimodaliais bei lingvistiniais elementais.