Senyvo amžiaus žmonių požiūrio į senatvę ir saviveiksmingumo reikšmė jų sėkmingam senėjimui

Abstract

Tyrimo tikslas - įvertinti senyvo amžiaus asmenų požiūrio į senatvę ir bendro saviveiksmingumo reikšmę jų sėkmingam senėjimui. Tyrime dalyvavo 208 65-erių metų ir vyresnio amžiaus asmenys (vidurkis 75,69±6,826). Tiriamųjų sėkmingam senėjimui nustatyti naudotas P. B. Baltes, M. M. Baltes, A.M. Freund, F. R. Lang sutrumpintas selekcijos, optimizacijos ir kompensacijos klausimynas (angl. 12-item selection, optimization, and compensation questionnaire, SOC, 1999); Senyvo amžiaus asmenų požiūriui į senatvę tirti naudotas M. Blanca, C. Sanchez ir M. Trianes klausimynas apie neigiamus stereotipus (angl. Questionnaire about Negative Stereotypes, CENVE, 2005). Bendro saviveiksmingumo lygiui nustatyti parinkta M. Jerusalem ir R. Scwarzer bendro saviveiksmingumo skalė (ang. The General Self-Efficacy Scale, GSE, 1993). Tyrimo rezultatai rodo, kad senyvo amžiaus asmenų požiūris į senatvę ir bendras saviveiksmingumas yra susijęs su jų sėkmingu senėjimu. Labiau teigiamą požiūrį į senatvę turintys asmenys dažniau taiko sėkmingo senėjimo komponentus – optimizaciją ir kompensaciją, nei turintys labiau neigiamą požiūrį į senatvę. Aukšto saviveiksmingumo tiriamieji taip pat pasižymi didesniu polinkiu taikyti optimizacijos ir kompensacijos modelio komponentus nei tiriamieji su žemu saviveiksmingumu. Skirtumų tarp taikomų selekcijos modelio komponentų nerasta. Saviveiksmingumas geriau nei požiūris į senatvę, lytis, amžius, socialinė padėtis bei tyrimo atlikimo vieta, prognozavo jų sėkmingą senėjimą. Atrasta dalinė mediacija: bendras saviveiksmingumas sumažina neigiamą stereotipinio požiūrio į senatvę poveikį senyvo amžiaus asmenų sėkmingam senėjimui.